Aplinkos ministras patvirtino Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklių pakeitimus, kuriais įtvirtinamos naujos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos.
Siekiant užtikrinti vienodas statybos sektoriaus plėtros įgyvendinimo funkcijas, taisyklėse numatyta, kad planavimo sąlygas nuo šiol išduos viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra, o ne Aplinkos ministerija.
Įgyvendinant valstybės strateginius tikslus, norint užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir efektyvumą, taisyklės papildytos nuostatomis, kad rengiant plėtros planą turi būti parengiami konkretūs geriamojo vandens tiekimo arba nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros sprendiniai, nustatytos priemonės, kurių reikia Nacionalinio pažangos plano rodikliams pasiekti.
Įvertinus tai, kad Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) administruoja ir vykdo įvairius projektus, vertina sprendimus dėl projektų finansavimo, vykdo priežiūrą bei kontrolę, jai pavesta vietoje Aplinkos ministerijos įvertinti ekonominio skaičiavimo ir aplinkosaugos vertinimo ataskaitą ir teikti išvadas.
Atsižvelgus į tai, kad plėtros planų rengėjai skirtingai interpretavo alternatyvų pagrindimą ekonominiais skaičiavimais, siekiant vieningo ir aiškaus metodinio nurodymo, taisyklės papildytos nuostatomis, kad nagrinėjant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros alternatyvas ir atliekant šių alternatyvų ekonominį skaičiavimą, finansinė ir ekonominė alternatyvų analizė turi būti atliekama pagal konkrečią metodiką, o finansavimo poreikis turi būti pateikiamas pagal taisyklių priede esančią formą.
Kadangi sprendimai dėl vandens ir nuotekų paslaugų teikimo būdo – paslaugų teikimo vamzdynais, individualių geriamojo vandens požeminio vandens gręžinių ir nuotekų valymo įrenginių įrengimo ar statymo arba eksploatavimo – priimami išnagrinėjus alternatyvas, taip pat reikia įvertinti sprendimo poveikį paslaugų kainų pokyčiams, numatyta, kad atskaita turi būti teikiama ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai. Tarnyba pateiks nuomonę apie poveikį geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainoms.
Taisyklės papildytos nuostatomis, kad planavimo etape turi būti numatytos paviršinių nuotekų tvarkymo ir jų infrastruktūros plėtros priemonės, aplinkos kokybei gerinti skirti gamtos procesais pagrįsti sprendimai. Pavyzdžiui, įrengti iš kritulių vandens susidarančioms paviršinėms nuotekoms sulaikyti ir jų absorbcijai skirtas infrastruktūras, atviras kritulių vandens kaupyklas, žalos aplinkai prevencijos priemones ir kitas priemones neigiamam klimato kaitos poveikiui mažinti, klimato kaitos padariniams šalinti.
Šie taisyklių papildymai parengti įvertinus tai, kad vienas iš teritorijų planavimo tikslų, nurodytų Teritorijų planavimo įstatyme – kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius, ekologinius ir su klimato kaitos padariniais susijusius uždavinius, plano (ypač paviršinių nuotekų) sprendiniai turi tiesioginę įtaką urbanizuotų teritorijų užtvindymo rizikos mažinimui.
Taip pat taisyklės papildytos nauju priedu, reglamentuojančiu aglomeracijų erdvinių duomenų rinkinio specifikaciją, kurioje apibrėžiamas aglomeracijų erdvinių duomenų rinkinio turinys, kodavimas, privalomųjų savybių ir erdvinių duomenų pateikimą duomenų rinkinio tvarkytojui.
Iki taisyklių pakeitimų įsigaliojimo pradėti rengti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planai, dėl kurių planavimo sąlygų rengimo jau kreiptasi, baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą.
