Spesartinas (nuotr. H. Zell, licenc. Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 International. Wikimedia Commons)
„Tradiciškai granatai asocijuojasi su šilta ir sodria raudona spalva, bet iš tiesų ši mineralų grupė pasižymi plačia spalvų gama, įskaitant žalius, geltonus, rožinius ir net bespalvius variantus. Be to, granatai naudojami ne tik juvelyrikoje, bet ir pramonėje“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos Kietųjų naudingųjų iškasenų ir registro skyriaus vyriausioji geologė Irena Balčiūnaitė.
Granatai įvairove ir grožiu žmones žavi nuo senų laikų. Senovės egiptiečiai juos naudojo jau daugiau nei prieš 5 tūkst. metų. Graikai ir romėnai taip pat jais puošėsi ir tikėjo apsauginėmis savybėmis. Viduramžių Europoje granatai, vadinti karbunkulais, buvo naudojami kaip brangakmeniai karališkuosiuose papuošaluose ir bažnytiniuose dirbiniuose, o Kryžiaus žygiuose riteriai juos nešiojosi kaip amuletus. Beje, XIX a. jais dažnai buvo puošiami Faberžė kiaušiniai.
Pasak disertacijos „Gamtinių silikatinių granatų apibūdinimas neardančiais tyrimų metodais“ autorės I. Balčiūnaitės, kurios moksliniai darbai susiję su granatais, šie mineralai žinomi dėl savo ypatingos kristalinės struktūros ir dažniausiai randami kaip dodekaedrai – 12 ar 24 kraštinių kristalai. O jų pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio „granatus“, reiškiančio „grūdėtas“, ir siejamas su granato vaisiaus grūdeliais.
Andraditas (nuotr. Rob Lavinsky, iRocks.com, licenc. Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 Unported. Wikimedia Commons)
„Granatų pavadinimai dažnai siejami su jų spalva ir radimvietėmis. Pavyzdžiui, piropas (graikiškai „ugninis“) dažnai vadinamas Bohemijos granatu pagal senąjį Vakarų Čekijos pavadinimą. Almandinas, dar žinomas kaip Sirijos granatas, pavadintas pagal Alabandos vietovę Turkijoje. Rodolitas, pasižymintis rausvu atspalviu, kilęs iš graikiško žodžio „rhodon“ – rožė. Šie ir kiti granatai, tokie kaip spesartinas, uvarovitas ir andraditas, vertinami dėl savo unikalių savybių ir plačiai naudojami“, – sako geologė.
Be to, granatai pasižymi ne tik spalvų įvairove, bet ir gebėjimu keisti spalvą priklausomai nuo apšvietimo. Pavyzdžiui, mėlynasis spalvą keičiantis granatas saulės šviesoje yra raudonas, o kai apšvietimas dirbtinis – tampa mėlynai žalias arba pilkai žalias.
Grosuliaras (nuotr. Rob Lavinsky, iRocks.com, licenc. Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 Unported. Wikimedia Commons)
„Granatai – juvelyrikos puošmena. Įvairiaspalviai ir patvarūs, jie itin vertinami juvelyrų. Tsavoritas, demantoidas, spalvą keičiantis bei cinamoninis granatas ypač vertingi ir dažnai naudojami aukštos kokybės juvelyriniams dirbiniams gaminti“, – sako I. Balčiūnaitė.
Jos žodžiais, granatų rastume ir Lietuvoje, tik išgauti jų nepasimokėtų tiek dėl kokybės, tiek dėl ekonominių priežasčių: didelių telkinių mūsų šalyje nėra, o iš riedulių išgauti ar smėlyje rasti jų grūdeliai būtų labai maži ir nevertingi.
Be to, priduria geologė, granatai, kaip kieti ir atsparūs mineralai, nuo senų laikų buvo naudojami abrazyvų gamybai. Dabar jie nepakeičiami gaminant švitrinį popierių, šlifavimo diržus, diskus ir juostas. Metalo pjovimo vandeniu technologijoje granatai sumaišomi su aukšto slėgio vandeniu, kad būtų galima pjauti plieną ir kitas medžiagas. Taip pat jie naudojami filtravimui ir kaip šviečiančios medžiagos monitoriuose bei kituose ekranuose, liuminescencinėse sistemose, langų medžiagose, įvairiems šviesos šaltiniams ir šviesolaidinėms telekomunikacijų sistemoms.
Lietuvos geologijos tarnybos informacija
