Titulinis Naujienos Gegužės viduryje Lietuvą pasieks per 500 mln. „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų
Įvertinimas
Finansų ministrės Gintarės Skaistės ir Europos Komisijos nario, atsakingo už ekonominius klausimus, Paolo Gentiloni susitikime aptarta, jog Lietuvą gegužės viduryje pasieks pateikto pirmojo mokėjimo prašymo lėšos – per 500 mln. eurų. Politikai susitikime taip pat aptarė planuojamą „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymą iki 1,9 mlrd. eurų ir tolimesnį plano įgyvendinimą. Kartu diskutuota apie šiuo metu vykstantį ES fiskalinių taisyklių peržiūros procesą.
„Galutinai patvirtinus beveik visus pirmojo mokėjimo prašymo rodiklius, Lietuvą gegužės viduryje pasieks per 500 mln. eurų subsidija. Tai reikšmingas rezultatas per santykinai trumpą plano gyvavimo laikotarpį ir atitinkamas Europos Komisijos įvertinimas, jog judame teisinga kryptimi, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė. – Tuo pačiu norime išnaudoti progą papildomai paskatinti žaliąją pertvarką ir Lietuvos pramonės transformaciją, stiprinant šalies ūkio atsparumą, todėl papildysime esamą planą iki 1,9 mlrd. eurų paskoline dalimi. Iš jos verslui suteiksime galimybę finansuoti papildomas investicijas į aukštos pridėtinės vertės industrijas, gamybos procesų žalinimą, naujų technologijų kūrimą bei diegimą ir eksportą. Taip pat papildomas lėšas nukreipsime į atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų plėtrą bei energetinio efektyvumo sprendimus“.
Finansų ministrė Komisarui pristatė „Naujos karto Lietuva“ plano pakeitimo prioritetus, atkreipdama dėmesį, jog plano pokyčiai atlieps geopolitinę realybę ir strateginius Lietuvos bei ES lygmens tikslus.
„Naujos kartos Lietuva“ plano papildymu numatyta pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės galimybe ir skolintis iki 1,7 mlrd. eurų bei pasinaudoti „REPowerEU“ iniciatyvos lėšomis – 194 mln. eurų.
Atnaujinamame plane bus numatytas naujas iki 1 mlrd. eurų finansinis instrumentas žalioms, inovatyvioms, skaitmeninėms technologijoms bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybai ir eksportui vystyti, sudarant sąlygas Lietuvos verslui sparčiau tapti aktyvesniu žaliosios transformacijos rinkos dalyviu bei sustiprinti savo konkurencinį pranašumą.
Dvigubai spartinama ir ambicija iki 2030 m. visą valstybei reikalingą elektros energijos kiekį pasigaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių – bus sparčiau įgyvendintas 1 gigavato projektas, užtikrinsiantis Lietuvos elektros sektoriaus energetinį savarankiškumą, taip pat beveik 700 mln. eurų bus nukreipiami į saulės ir vėjo energijos gamybą, kuri bus skirta energetinio skurdo bendrijoms, verslui bei savivaldybėms ir centrinės valdžios pastatams aprūpinti.
Plano papildyme numatytos ir papildomos investicijos pastatų renovacijai, kibernetiniam saugumui užtikrinant naujų technologijų ir įrangos kūrimą.
Susitikime su Komisaru P. Gentiloni taip pat aptartos fiskalinės politikos perspektyvos ir vykdoma ES fiskalinių taisyklių peržiūra. Ministrė G. Skaistė akcentavo būtinybę užtikrinti, kad taisyklių peržiūros rezultatas būtų patikimas, efektyviai įgyvendinamas ir viešųjų finansų tvarumą didinantis režimas. Ministrė taip pat pabrėžė, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste svarbu numatyti protingą lankstumą išlaidoms gynybai, užtikrinant, kad šalys, ypač esančios prie ES išorinės sienos, turėtų pakankamai erdvės didinti investicijas į gynybinius pajėgumus.
Susitikimas įvyko Stokholme (Švedija) šiomis dienomis vykstančių neformalių Eurogrupės (EG) ir Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų (ECOFIN) susitikimų kontekste.
