Galimai Planuojant Karantiną, Pritarta Užimtumo įstatymo Pataisoms

Vėl su kaukėmis lauke? Seimas po svarstymo pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIVP-1275(2), kuriomis siekiama nustatyti priemones, padėsiančias verslui ir gyventojams įveikti laikinus finansinius sunkumus, jeigu dėl staiga kritiškai pablogėjusios epidemiologinės situacijos šalies teritorijoje tektų paskelbti karantiną. „Valstybė, Vyriausybė ir mes visi turime būti pasiruošę, jeigu koronaviruso plitimo tendencijos būtų didelės ir matytume, kad atsiranda poreikis įvesti karantiną, kad verslo subjektai, savarankiškai dirbantys asmenys, automatiškai gautų valstybės paramą, esant tokiai situacijai“, − pristatymo metu yra pažymėjusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Pasak jos, naujo palyginti su tuo, kas buvo per praėjusius karantinus, nėra, tačiau atsiradus poreikiui įvesti karantiną pagalba ir parama šįkart būtų užtikrinama iš karto, automatiškai. Ministrė kalbėjo, kad lėšų poreikis preliminariais skaičiavimais savarankiškai dirbantiems asmenims galėtų siekti 9 mln. eurų per mėnesį, o subsidija darbo užmokesčiui, paskelbus prastovą, − apie 30 mln. eurų per mėnesį. Po svarstymo už šiuos teisės akto pakeitimus balsavo 119 Seimo narių, susilaikė 5 parlamentarai. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą. Subsidijos per prastovas Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jei šalyje tektų paskelbti karantiną, darbdaviai darbuotojams, kuriems negalėtų suteikti darbo, galėtų skelbti prastovas. Prastovos metu iš darbuotojų negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų ir jiems turi būti mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, jei darbo sutartimi sulygta visa darbo laiko norma. Svarstomomis pataisomis siūloma subsidijas darbo užmokesčiui už prastovose esančius darbuotojus mokėti ekstremaliosios situacijos ir karantino metu. Būtų kompensuojamas visas (100 proc.) prastovų metu darbuotojui priskaičiuotas ir išmokamas darbo užmokestis. Maksimalus kompensuojamas dydis siektų 1,5 minimalios mėnesinės algos, t. y. 1095 eurus „ant popieriaus“. Darbdavio įsipareigojimai Skelbdamas prastovą darbuotojui darbdavys turi informuoti Valstybinę darbo inspekciją. Toks reikalavimas taikomas, kad nesusiklostytų situacija, jog darbuotojui paskelbiama prastova, gaunama valstybės parama jo darbo užmokesčiui, bet iš jo reikalaujama atvykti į darbą. Pagal svarstomas pataisas, jei paaiškėtų tokia situacija, subsidija darbdaviui būtų nutraukiama, o jau išmokėtą subsidijos darbo užmokesčiui sumą darbdavys turėtų grąžinti per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Darbdavys taip pat prarastų teisę 12 mėn. dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo ar pritaikymo subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse. Išmoka dirbantiems savarankiškai Fiksuoto dydžio išmoką siūloma mokėti savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie nukentėjo nuo pandemijos, kai jų vykdoma ūkinė veikla buvo apribota, o pajamos paskutinį mokestinį ataskaitinį laikotarpį, lyginant su priešpaskutiniu mokestiniu ataskaitiniu laikotarpiu, sumažėjo 30 proc. ar daugiau. Jei Vyriausybė paskelbtų ekstremaliąją situaciją ir karantiną (kurių metu yra nustatomi ūkinės veiklos vykdymo apribojimai) nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d., pajamų sumažėjimas būtų vertinamas pagal pateiktų priešpaskutinio mokestinio ataskaitinio laikotarpio ir prieš jį buvusio mokestinio ataskaitinio laikotarpio metinių pajamų mokesčio deklaracijų duomenis. 267 eurų dydžio išmoka dirbantiems savarankiškai būtų mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, kurį dėl paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino buvo nustatyti ūkinės veiklos apribojimai. Kaip primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą patekę savarankiškai dirbantys asmenys taip pat turėtų atitikti šias sąlygas: – Savarankiška veikla registruota bent 3 mėnesius per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki karantino ir ekstremalios situacijos paskelbimo dienos. – Gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 730 eurų „ant popieriaus“. – Priešpaskutinio mokestinio ataskaitinio laikotarpio savarankiškai dirbančio asmens pajamos turi būti didesnės nei 12 einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžių (2022 m. minimalių vartojimo poreikių dydis yra 267 Eur). – Jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas. Šaltinis:Infa