Finansų ministrė Gintarė Skaistė, kartu su dar septyniais Europos Sąjungos finansų ministrais komentare britų dienraščiui „The Guardian“ pažymėjo, jog rusija, aktyviai vykdydama informacinį karą, meluoja apie savo ekonominę galią: sankcijos veikia – ir jų reikia daugiau.
„V. Putinas ir jo autoritarinis režimas skleidžia klaidingą naratyvą, kad Rusijos ekonomika yra stipri, o jos karo mašina – nepažeidžiama Vakarų sankcijų. Tai – melas. Matoma vis daugiau ženklų, kad rusijos ekonomika braška, tačiau realią situaciją maskuoja milžiniškos valstybės išlaidos skiriamos karo pramonei, kurios palaiko BVP augimą. Visgi tai nėra ilgalaikis ir tvarus augimo šaltinis. Skirtingai nuo istorijos, kurią norėtų papasakoti rusija, sankcijos, nukreiptos prieš karo mašiną, yra veiksmingos ir būtinos“, – sako G. Skaistė ir Švedijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Latvijos, Olandijos bei Lenkijos finansų ministrai.
Pasak ministrų, sankcijos pakeitė rusijos užsienio prekybos geografiją ir apribojo jos prieigą prie prioritetinių karo prekių. rusijos muitinės informacija rodo, jog 2022–2023 m. šalies eksporto pajamos sumažėjo maždaug trečdaliu. Spaudimą agresorei dar labiau didins birželį ES priimtas 14-tas sankcijų paketas, apimantis priemones suskystintoms gamtinėms dujoms ir rusijos šešėliniam laivynui, gabenančiam sankcionuotą rusišką naftą po pasaulį.
„The Guardian“ publikacijoje akcentuojama, jog Kremliaus karo gamyklos dirba didžiausiu pajėgumu, tuo metu kai šalis susiduria su milžinišku darbo jėgos trūkumų. Yra pranešimų, kad dėl to V. Putinas pritarė įkalinimo pakeitimui priverstiniu darbu. Situacija darbo rinkoje lemia didėjančius gamybos kaštus, o silpnėjantis rublis didina importo kainas ir prisideda prie vis didesnės infliacijos, nepaisant rusijos centrinio banko pastangų su ja kovoti aukštomis palūkanų normomis.
Ministrai pažymi, jog daugeliui rusų Kremliaus ekonominė politika turėtų sukelti deja vu jausmą, kai grįžtama prie sovietinės taktikos: kapitalo kontrolė, eksporto draudimai ir didelės investicijos tik į karo pramonę.
„Norėdama finansuoti karą, rusija panaudojo likvidžias nacionalinio gerovės fondo lėšas. „Bloomberg“ vertinimai rodo, kad nuo rusijos invazijos į Ukrainą fondo dydis sumažėjo beveik perpus, nes šalis aukoja savo būsimą gerovę, kad galėtų tęsti karą Ukrainoje. Siekiant užtikrinti vidaus tiekimą, buvo įvesti benzino ir cukraus eksporto draudimai. Įdiegta griežta kapitalo kontrolė, kad būtų išvengta privačių lėšų ištekėjimo iš šalies, o rublis būtų gelbėjimas nuo laisvo kritimo. Nepaisant to, yra pranešimų apie tolesnį didelės apimties kapitalo pasitraukimą iš šalies. Tai, ką klaidingai galima suprasti kaip rusijos augimo „skatinimą“, iš tikrųjų yra ekonomikos resovietizacijos pradžia“, – situaciją rusijoje iliustruoja G. Skaistė su kolegomis ES ministrais.
Plataus masto rinkos kontrolė, didelės valstybės išlaidos, finansuojamos nusavinant privatų turtą, ir ekonomikos perorientavimas į karo pramonę, visiškai neatsižvelgiant į socialinę ir ekonominę gyventojų gerovę yra dabartinės rusijos ekonomikai būdingi bruožai.
„Istorija aiškiai rodo, kad tai nėra sėkminga ilgalaikė strategija. Trumpalaikis ekonomikos perkaitimas, kurį skatina didelės investicijos į karo pramonę ir labai ribotos galimybės naudotis technologijomis, stabdys produktyvumo augimą ir sukels privataus sektoriaus stagnaciją, dar labiau siaučiančią infliaciją ir didėjantį spaudimą rusijos namų ūkiams. Siekdamas padengti būsimą deficitą, V. Putinas turės panaudoti piniginį finansavimą, dar labiau padidindamas infliaciją ir toliau eikvodamas grynųjų pinigų atsargas. Jei V.Putinas eis šiuo keliu, ilgalaikė žala rusijos ekonomikai bus didelė“, – sakoma G. Skaistės ir dar 7 ES finansų ministrų publikacijoje.
Lietuvos, Švedijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Latvijos, Olandijos bei Lenkijos finansų ministrai vieningai teigia, jog šiuo metu būtina kuo greičiau įgyvendinti Didžiojo septyneto sutarimą dėl 50 mlrd. dolerių paskolos Ukrainai, kuri bus finansuojama iš įšaldyto rusijos turto generuojamo pelno. Neabejotinai, reikia ir toliau išlaikyti paramą Ukrainai, tiekti daugiau ginklų ir amunicijos. Taip pat būtina plėsti sankcijų rusijai aprėptį, ypatingai tokiuose sektoriuose kaip energetika, finansai ir technologijos bei mažinti sankcijų apėjimo galimybes – tam ypač svarbu siekti sankcijų režimo suvienodinimo ir Baltarusijai.
Išsamiau su publikacija britų dienraštyje „The Guardian“ susipažinti galite čia.
