2023-12-07
Jungtinėse Tautose, Niujorke (JAV), susirinkę Romos Statuto, įsteigiančio Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), valstybių narių ministrai ir delegatai dalyvauja debatuose, skirtuose aptarti šio teismo veiklos ir ateities perspektyvas. Lietuvos delegacijos vadovė teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė savo pranešime akcentavo būtinybę tarptautinei bendruomenei užtikrinti atsakomybės už agresijos nusikaltimą neišvengiamumą.
„Agresija prieš Ukrainą yra išbandymas Jungtinėms Tautoms ir įrodo būtinybę stiprinti Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikciją agresijos nusikaltimo atžvilgiu. Rusijos veto JT Saugumo taryboje neatima iš mūsų teisės siekti jos atsakomybės ir teisingumo kitais būdais. Tarptautinė teisė negali tapti agresoriaus įkaitu. Todėl privalome stiprinti Tarptautinį baudžiamąjį teismą – išplėsti jo jurisdikciją tirti agresijos nusikaltimą, kad niekas negalėtų prisidengti imunitetais nuo teisingumo“, – kalbėjo teisingumo viceministrė G. Grigaitė-Daugirdė.
Valstybės narės buvo paragintos kartu su Lietuva pradėti derybas dėl Romos Statuto taisyklių, nustatančių Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijos ribas, peržiūros – išplėsti šio teismo jurisdikciją agresijos nusikaltimo atžvilgiu. Primename, kad pagal šiuo metu galiojančias taisykles, Tarptautinis baudžiamasis teismas agresijos nusikaltimą gali tirti tik tuo atveju, jeigu valstybė agresorė ir užpultoji valstybė pripažįsta šio teismo jurisdikciją arba – jeigu agresijos atvejį teismui perduoda JT Saugumo Taryba. Rusija nėra Romos statuto dalyvė ir turi veto teisę Saugumo taryboje.
Taip pat teisingumo viceministrė akcentavo, kad siekiant išvengti nebaudžiamumo už agresijos nusikaltimą šiandien ir ateityje, svarbu tiek įsteigti specialų tribunolą agresijos nusikaltimui prieš Ukrainą, tiek ir pakeisti Romos statutą: „Galimybė Tarptautiniam baudžiamajam teismui tirti visus agresijos nusikaltimus yra kol kas tik ateities vizija. Sudėtingos derybos dėl Romos Statuto pokyčių neužtikrins savalaikio atsako ir teisingumo, nepatenkins tūkstančių nuo agresijų nukentėjusių ukrainiečių teisingumo lūkesčių. Tad šiame etape būtinas sprendimas yra įsteigti specialų tribunolą, kuris reikšmingai prisidėtų prie Tarptautinio baudžiamojo teismo misijos – užkirsti kelią nebaudžiamumui“.
Savo kalboje G. Grigaitė-Daugirdė taip pat skyrė dėmesį Tarptautinio baudžiamojo teismo žmogiškųjų ir finansinių pajėgumų stiprinimo būtinybei, teismo kibernetinio saugumo iššūkiams, paramos aukoms priemonėms, nevyriausybinių organizacijų įtraukimui ir vienodo požiūrio principui vertinant pasaulio konfliktus.
2023 m. gruodžio 4 –14 d. Niujorke (JAV) vyksta Romos statuto, įsteigiančio Tarptautinį baudžiamąjį teismą, valstybių narių asamblėjos 22 sesija, kurioje dalyvauja 123 valstybių narių, taip pat valstybių stebėtojų, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Šiame formate valstybės narės kartu su pilietine visuomene skiria dėmesį Tarptautinio baudžiamojo teismo veiklai, vertina teismo poreikius ir sprendžia jo ateities perspektyvas.
