Finansų ministrė Gintarė Skaistė šiandien susitiko su Lošimų priežiūros tarnybos vadovu Virginijumi Daukšiu. Anot ministrės, netrukus startuosianti naujoji duomenų iš lošimo automatų valdymo sistema leis padidinti sektoriaus skaidrumą ir užtikrinti teisingesnį apmokestinimą.
„Iki šiol azartinių lošimų sektoriuje matėme didelių netolygumų, tiek kalbant apie mokesčių mokėjimą, tiek ir apie tikslių duomenų prieinamumą. Jau lapkričio 1 d. pradeda veikti naujoji Automatų kontrolės informacinė sistema (LAKIS), su kuria bus galima valdyti duomenis apie įplaukas ir išmokėtas išmokas. Tai leis užtikrinti kontrolę, turint galimybes susieti mokesčio dydį su įrenginio uždirbamomis pajamomis. Taip iš esmės atsiras galimybė įtvirtinti nuoseklią priežiūros sistemą, užtikrinti skaidrumą ir teisingą apmokestinimą“, – teigė ministrė G. Skaistė.
Finansų ministerija taip pat yra pateikusi loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais nuo 2022 m. liepos 1 d. siekiama, atsižvelgiant į kitų valstybių praktiką, atsisakyti dabar taikomo fiksuoto dydžio loterijų ir lošimų mokesčio ir pereiti prie lošimo organizatorių gaunamų grynųjų pajamų apmokestinimo – nustatyti procentinę dalį nuo faktiškai lošėjų statomų sumų ir išmokėtų laimėjimų skirtumo. Tai taip pat prisidėtų prie didesnio sektoriaus skaidrumo.
Susitikimo metu aptartos ir Seimo narių inicijuotos teisėkūrinės iniciatyvos: nuotolinių lošimų atsiejimas nuo antžeminių lošimų, privalomo savivaldybių leidimo steigti visas lošimų vietas 5 metų laikotarpiui, licencijos išdavimo mokesčio pakėlimo bei privalomo paramos skyrimo Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK) atsisakymo ir mokesčio tarifo didinimo.
Anot ministrės, galimybė savivaldybių taryboms pačioms spręsti dėl licencijų išdavimo – suteiktų daugiau svertų regionuose priimti sprendimus dėl paslaugų, taip pat padėtų užtikrinti, kad lošimų vieta nekeltų problemų aplinkinei infrastruktūrai – neįsikurtų šalia gyvenamųjų namų, mokymosi įstaigų
Tuo pačiu ministrė pažymėjo, jog šiuo metu galiojantis LTOK privalomos paramos skyrimas – nėra tvarus, o Valstybės kontrolė dar 2015 m. yra pažymėjusi, jog kyla abejonių ir dėl skaidrumo.
„Lietuvoje turime unikalią situaciją – dabar galiojantis įstatymas įtvirtina privalomą paramą, o tai iš esmės prieštarauja esminiam Labdaros ir paramos įstatyme nustatytam savanoriškumo principui. Be to, ši „parama“ panašesnė į privalomą mokestį, kuris kitaip nei įprasta, nėra renkamas į valstybės biudžetą ir įmonėms suteikia galimybę susimažinti pelno mokestį. Turime keisti sporto finansavimo modelį į tvaresnį, prognozuojamesnį“, – sakė G. Skaistė.
Susitikimo metu taip pat kalbėta ir apie papildomus iššūkius, kuriuos stebės tiek Lošimų priežiūros tarnyba, tiek ir Finansų ministerija: azartinių lošimų reklamos pažeidimai ir lošėjų apsauga bei lošimų prevencija.
Primename, jog šiuo metu Finansų ministerija taip pat rengia papildomus azartinių lošimų sektoriaus teisinio reglamentavimo pakeitimus, kuriais siekiama įgyvendinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus, įtvirtinant galimybę atsiskaityti banko kortele lošimų organizavimo vietoje, mažinti korupcijos pasireiškimo galimybes sektoriuje, atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas, o taip pat lengvinti administracinę naštą verslui, atsisakant reikalavimo, susijusio su lošimo įrenginių ženklinimu.
