Titulinis Naujienos Finansų ministerija: stipri šalies kredito unijų sistema smulkiajam ir vidutiniam verslui leidžia tikėtis aktyvesnio finansavimo
Įvertinimas
Lietuva turi vieną geriausiai išvystytų kredito unijų ekosistemų Europos Sąjungoje, o nuosekliai vykdyta valstybės politika šioje srityje – 2018 metais įvykdyta kredito unijų sektoriaus reforma, taip pat nuo šių metų pradžios įsigalioję įstatymų pakeitimai – leido užtikrinti kredito unijų sektoriaus stabilumą, sudaryti sąlygas kredito unijoms teikti dar daugiau paslaugų didesniam kiekiui klientų. Tai sukuria sąlygas didesnei konkurencijai ir paslaugų prieinamumui kredito unijoms finansuojant platų įmonių ratą ir gyventojus. Tai Seime vykusioje konferencijoje kredito unijų tema pabrėžė finansų viceministrė Vaida Markevičienė.
„Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku inicijuoja įstatymų kūrimo ir tobulinimo procesus. Po 2018 metais baigtos kredito unijų reformos, kuri sustiprino unijų kapitalą, padidinto jų tvarumą ir stabilumą, šis sektorius labai sutvirtėjo. Vertiname kredito unijų pastangas užtikrinant finansinių paslaugų teikimą visuomenei, ypač ten, kur nėra stambiųjų finansų rinkos žaidėjų – kredito unijos aktyviai veikia regionuose, kur gyventojams užtikrinamas finansinių paslaugų prieinamumas, o smulkiam ir vidutiniam verslui suteikiamos sąlygos patogiau gauti finansavimą“, – sako finansų viceministrė V. Markevičienė.
Jos teigimu, Finansų ministerija aktyviai dalyvavo ir palaikė kredito unijų sistemos kūrimą ir plėtojimą Lietuvoje, sekdama geriausiais pasaulio pavyzdžiais ir šiuo metu turime stabiliai veikiančią kredito unijų sistemą. Iki reformos bankrutavo 13 kredito unijų, o įgyvendinus reformą nebuvo nei vieno kredito unijos žlugimo atvejo.
„Kredito unijas norime matyti kaip stiprų žaidėją finansinių paslaugų sektoriuje, o ateityje jų vaidmuo turėtų dar labiau augti. Vienas svarbiausių iššūkių ateityje būtų didesnio kapitalo pritraukimas, tad svarbu ieškoti būdų tą padaryti, plečiant veiklos apimtis ir gerinant finansinių paslaugų teikimą“, – pabrėžia viceministrė V. Markevičienė.
Būtina atsižvelgti į pastarojo meto globalias tendencijas ir ateities perspektyvas, viena jų – paslaugų skaitmeninimas, prie kurio pereina vis daugiau vartotojų ir vis daugiau mokėjimų atliekama skaitmeninėje erdvėje. Kredito unijos irgi turi prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, vartotojų poreikių, nors paslaugų teikimas fizinėse vietose ir toliau išlieka svarbus.
Taip pat Lietuva nuolat stengiasi nukreipti skirtingus ES ir nacionalinius finansavimo šaltinius į kovos su klimato kaita priemones ir žaliąją pertvarką, siekdama iki 2050 metų tapti klimatui neutralia ekonomika. Šiems tikslams įgyvendinti lėšų poreikiai yra dideli ir ateityje tik didės, todėl būtina pritraukti daugiau investicijų žaliesiems projektams finansuoti.
Tikimasi, kad tarp strateginių finansų sektoriaus, įskaitant kredito unijas, tikslų bus žaliųjų, atsinaujinančios energetikos projektų ir kitų sektorių, kuriuose klimato kaitos švelninimas yra labai aktualus, finansavimo.
