Pokalbis su ECB Vykdomosios valdybos nariu Fabio Panetta, kurį vedė Karlas de Meyeris
2023 m. gegužės 24 d
Šiandien, kai ECB švenčia savo 25-metį, kur yra skaitmeninio euro projekto padėtis, už kurią esate atsakingas?
Mes tiriame skaitmeninio euro dizainą, jo platinimą ir poveikį finansų sektoriui. Prie šio projekto dirba apie 50 žmonių. Reguliariai palaikome ryšį su Europos Komisija, kuri birželio mėn. pateiks pasiūlymą dėl teisės akto. Taip bus sukurta skaitmeninio euro reguliavimo sistema. Tada spalio mėn. Valdančioji taryba nuspręs, ar pradėti pasirengimo skaitmeninio euro kūrimo ir išbandymo etapą. Šis etapas gali trukti dvejus ar trejus metus. Jei Valdančioji taryba ir Europos įstatymų leidėjai – valstybės narės ir Europos Parlamento nariai – sutiks, skaitmeninį eurą galėtume įvesti po trejų ar ketverių metų.
Kodėl euro zonai reikia centrinio banko skaitmeninės valiutos?
Norėdami apsaugoti finansinį stabilumą, centrinio banko pinigus turime laikyti finansų sistemos centre. Taip pat norime pasiūlyti piliečiams nerizikingas Europos skaitmenines mokėjimo priemones, kuriomis jie galėtų nemokamai naudotis bet kurioje euro zonos vietoje, parduotuvėse, internetu arba mokėdami tarp asmenų. Tokio sprendimo šiuo metu nėra. Skaitmeninis euras taip pat suteiks platformą Europos finansų tarpininkams, siūlantiems naujoviškas mokėjimo paslaugas visoje euro zonoje. Šiuo metu paslaugos, sukurtos vienoje Europos šalyje, dažnai nepasiekiamos kitose. O Europos mokėjimų kortelėmis rinkoje dominuoja dvi ne Europos bendrovės, kurių kortelės priimamos ne visur. Ar galite įsivaizduoti panašią situaciją JAV? O šią situaciją dar labiau pablogintų stambiųjų technologijų augimas, kuris nedvejodamas naudoja savo klientų asmeninius duomenis, kad užsidirbtų pinigų.
Kai kurie politinio pasaulio arba vartotojų asociacijų atstovai taip pat nerimauja, kaip ECB galėtų panaudoti skaitmeniniu euru surinktus duomenis.
Europos centrinis bankas neturės prieigos prie asmens duomenų.
Kalbant apie finansinius tarpininkus, kurie platins skaitmeninius eurus, reikės rasti pusiausvyrą tarp duomenų konfidencialumo užtikrinimo ir kovos su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu.
Šią pusiausvyrą nustatys įstatymų leidėjas. Šiuo metu vykstančiose diskusijose vieni nori teikti pirmenybę konfidencialumui, kiti – kovai su neteisėta veikla.
Ko galime tikėtis iš skaitmeninio euro?
Mokėjimo priemonės, kurią lengva naudoti, ji yra visoje euro zonoje ir kuri sustiprins mūsų valiutos naudojimą, paprastumas. Padidėjusi konkurencija mokėjimų rinkoje ir naujovės, paremtos šia finansine „žaliava“, kurią pateiksime Europos finansų tarpininkams. Ir didesnis piniginis suverenitetas.
Kalbant konkrečiai, ką žmonės galės daryti su savo skaitmenine eurų sąskaita?
ECB užtikrins, kad visi vartotojai galėtų naudotis pagrindine paslauga, leidžiančia atlikti mokėjimus tarp asmenų, mažmenininkų ir valdžios institucijų. Pavyzdžiui, europiečiai galės juo atsiskaityti internetu ar parduotuvėse, siųsti pinigus savo artimiesiems arba sumokėti mokesčius. Be to, bankai galės pasiūlyti papildomų funkcijų, pavyzdžiui, periodinius mokėjimus, mokėjimus pagal naudojimą ar prieigą prie kitų finansinių paslaugų.
Kai kurie komerciniai bankai yra aiškiai susirūpinę, kad ECB gali atimti dalį jų verslo.
Buvome labai aiškūs: ECB išleis skaitmeninį eurą, bet neplatins. Piliečiai neturės sąskaitos ECB ar nacionaliniuose centriniuose bankuose. Neturime jokios patirties bendraujant su klientais ir mums nebūtų prasmės imtis šio verslo. Ir mes nesiekiame užimti didelės rinkos dalies. Mes norime sukurti buvimą visur, bet niekur būti dominuojantys. Europiečiai žinos, kad jie visada turi galimybę naudoti skaitmeninį eurą, tačiau juos naudos tik daliai savo mokėjimų. Siekiame ne plėsti viešųjų pinigų vaidmenį, o juos išsaugoti, nes dabartiniu pavidalu – grynaisiais – jų naudojimas mažėja. Skaitmeninis euras, kaip grynųjų pinigų papildymas, yra natūralus vystymasis vis labiau skaitmeninėje ekonomikoje.
Kodėl skaitmeninės eurų sąskaitos bus apribotos?
Nes nenorime finansiniams tarpininkams kurti įtampos, kuri galėtų neigiamai paveikti ekonomikos finansavimą ir pinigų politikos perdavimą. Skaitmeninis euras būtų mokėjimo priemonė, o ne investicijų ar taupymo forma. Kartais minėjome 3000 eurų viršutinę ribą. Ši suma yra artima vidutiniam bruto atlyginimui euro zonoje ir nesukeltų problemų finansiniam stabilumui. Didesni mokėjimai bus įmanomi dėl susiejimo tarp skaitmeninių sąskaitų eurais ir tradicinių banko sąskaitų.
Kad būtų aišku: ne idėja, kad skaitmeninis euras pakeistų grynuosius pinigus, ar ne?
Visiškai ne. Siekdami užkirsti kelią padirbinėjimui ir sumažinti poveikį aplinkai, stengiamės išleisti naują aukštųjų technologijų banknotų seriją. Banknotus piliečiams suteiksime tol, kol bus jų paklausa. Tačiau galima įsivaizduoti, kad vieną dieną ekonomikos skaitmenizavimas gali lemti grynųjų pinigų marginalizaciją. Negalime rizikuoti, kad centrinio banko pinigai nebenaudojami. Štai kodėl mums reikia skaitmeninio euro.
Ar šiuose naujuose banknotuose, apie kuriuos ką tik paminėjote, bus žinomi Europos veikėjai?
Norime, kad žmonės susižavėtų naujos serijos banknotais, prie kurių dirbame. Svarstome keletą temų, įskaitant Europos kultūrą, ir netrukus konsultuosime su platesne visuomene. Asmeniškai aš norėčiau, kad ant mūsų būsimų banknotų būtų atstovaujami žinomi europiečiai.
Skaitmeninio euro suderinamumas su kitomis centrinio banko skaitmeninėmis valiutomis yra dar viena svarbi tema…
Jau dabar glaudžiai bendradarbiaujame su JAV, Jungtinės Karalystės, Šveicarijos, Kanados, Japonijos ir Švedijos centriniais bankais. Esame pradiniame etape, kai lyginame pastabas apie savo pažangą. Tačiau sąveika pareikalaus daugiau darbo. Pavyzdžiui, nors sąveika yra pageidautina, dėl skirtingų nacionalinių konfidencialumo taisyklių tai būtų sudėtingesnė.
ECB šiuo metu švenčia savo 25-metį. Kaip manote, kokią pažangą Europa padarys per ateinančius 25 metus?
Jei mes, europiečiai, norime ir toliau vaidinti vaidmenį pasaulinėje arenoje, turime veikti kartu. Turime daryti tolesnę pažangą siekdami glaudesnės integracijos, įdiegti veiksmingesnius sprendimų priėmimo procesus ir plėtoti nuolatinius fiskalinius pajėgumus Europos lygmeniu. Turime turėti galimybę bendrai reaguoti į krizes, kaip tai padarėme pandemijos metu. Europos fiskalinė politika, papildanti pinigų politiką, leistų išvengti daugelio įtampų ir disbalanso.
