Seimas balsų dauguma pritarė Teisingumo ministerijos pasiūlytam Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies atnaujinimų paketui. Pakeitimai lems sisteminius pokyčius, įgyvendinant baudžiamąją atsakomybę tiek fizinių, tiek juridinių asmenų atžvilgiu.
Pasak teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, šiandien Seimo patvirtintu projektu siekta įgyvendinti valstybės baudžiamosios politikos, kaip ultima ratio priemonės, peržiūrą, subalansuoti baudžiamojo poveikio priemones, skiriamas fiziniams asmenims bei užtikrinti juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę.
„Baudžiamojo kodekso pokyčių tikslas yra paprastas – pasiekti, kad už padarytus nusikaltimus būtų baudžiama proporcingai. Pavyzdžiui, iki šiol įtvirtinta maksimali 5 mln. eurų bauda juridiniam asmeniui apriboja teismo teisę paskirti teisingą bausmę. Atsirandanti baudos dydžio sąsaja su gautomis metinėmis pajamomis sustiprins šią teismo teisę, o nusikaltimą įvykdžiusio juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė galės siekti iki 15 proc. metinių pajamų“, – akcentuoja E. Dobrowolska.
Seimo sprendimas leis skirti didesnį dėmesį ir nusikalstamų veikų, kurios yra padaromos arba lydimos priklausomybių ligų, prevencijai. Šiuo metu nesant baudžiamojo poveikio priemonių, kurios būtų nukreiptos į nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų priklausomus, socialinių įgūdžių stokojančius kaltininkus, ši sistema bus keičiama.
„Siekdami neįsisukti į užburtą pakartotinio nusikalstamumo ratą, privalome spręsti priklausomybių ligų problemas. Nauja baudžiamojo įstatymo priemonė, kuria įtvirtinta galimybė teismui įpareigoti asmenį dalyvauti su priklausomybės ligų gydymu susijusiose programose, yra konstruktyvios baudžiamosios politikos žingsnis į priekį“, – akcentavo teisingumo ministrė.
Naujuoju teisiniu reglamentavimu numatoma:
• atsisakyti bausmės vidurkio taisyklės, numatant galimybę bausmę skirti pagal padaryto nusikaltimo aplinkybes, orientuojantis ir į minimalią sankciją;
• pareiga pagrįsti sprendimą, pripažįstant asmenį recidyvistu;
• tiksliai įvardinti, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalėtų būti atleisti pavojingi recidyvistai;
• įtvirtinti galimybę teismui įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos programose;
• paskirti visišką ar dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, kai bausmės skyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (išskyrus labai sunkių nusikaltimų atvejus);
• sudaryti teisinę galimybę kartu su bausme skirti visas baudžiamojo poveikio priemones.
Nuostatos, skirtos juridiniams asmenims:
• juridiniams asmenims skiriamos bausmės baudos dydį susieti su atitinkamais metais gautomis pajamomis (jei pajamos per metus viršytų 15 mln. Eur, būtų skiriama nuo 2 iki 15 proc. metinių pajamų bauda);
• įtvirtinti naujas baudžiamojo poveikio priemones tik juridiniams asmenims (draudimas juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti paramą, subsidiją ar dotaciją ir draudimas reorganizuoti);
• nuosprendžius dėl juridinio asmens padaryto sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo privalomai skelbti per visuomenės informavimo priemones;
• išplėsti galimybę uždrausti juridiniam asmeniui dalyvauti tam tikruose sandoriuose, panaikinti veiklos, kurią vykdant buvo padaryta nusikalstama veikla, licencijas ir leidimus.
Baudžiamosios atsakomybės priemonės nepilnamečiams asmenims:
• išplėsti baudžiamojo poveikio priemonių sąrašą nepilnamečiams asmenims, kurios orientuotos į jų resocializaciją bei turto konfiskavimą;
• atsisakyti intensyvios priežiūros taikymo galimybės nepilnamečių asmenų atžvilgiu.
Numatoma aktyviai taikyti resocializacijos priemones nepilnamečiams asmenims, nes šiuo metu nėra pakankamai švelnesnio pobūdžio poveikio priemonių, kurios padėtų pasiekti, kad nuteisti nepilnamečiai ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Tikimasi, kad naujasis reglamentavimas leis iki 2030 m. sumažinti skirtinų terminuotų laisvės atėmimo bausmių, o jų santykis su kitomis bausmėmis sudarys iki 15 proc. (2021, 2022 m. sudarė 21 proc. visų skirtų bausmių).
Šie pakeitimai turėtų užtikrinti, kad iki 2030 m. vidutinis laisvės atėmimo terminas sutrumpėtų iki 5 metų (2021 m. jis buvo 7 metai).
Įvardinti pokyčiai svariai prisidės ir prie Vyriausybės programos strateginių tikslų, kuriais siekiama atkurti pasitikėjimą teisingumo sistema, mažinti neproporcingai didelį realia laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų skaičių. Iki 2030 m. siekiama sumažinti šių asmenų skaičių iki 140 asmenų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų.
