D. Rimkutė – KU laisvalaikio sporto studijų programos pirmakursė.
Jai buvo padėkota už Klaipėdos miesto vardo garsinimą ir palinkėta sėkmingo pasirengimo atrankai į pasaulio čempionatą.
„Kad kelyje link naujų medalių pakaktų ir kantrybės, ir užsispyrimo, o svarbiausia – kad nevargintų traumos“, – linkėjo KU rektorius A. Razbadauskas.
Iki aukso – vos 0,35 sek.
„Vakarų eksprese“ jau rašėme, kad jaunimo amžiaus grupės atstovė, treniruojama Klaipėdos irklavimo centro trenerio Tautvydo Vaitkūno, Europos čempionate puikiai varžėsi tarp suaugusiųjų.
Ji moterų dviviečių porinių valčių klasėje kartu su patyrusia irkluotoja Donata Karaliene iškovojo sidabro medalius ir tik 0,35 sek. jas skyrė nuo pirmosios vietos. Nugalėtojų laurais pasipuošė Rumunijos atstovės.
„Po pergalės mintyse skambėjo Marijono Mikutavičiaus daina “Trys milijonai„. Ši pergalė – tarsi gražus sapnas“, – sakė D. Rimkutė.
Ji pažymėjo, jog ypač didelį darbą pavyko nuveikti žiemos pasiruošimo laikotarpiu, kur buvo sudarytos puikios sąlygos naujai rekonstruotoje Klaipėdos irklavimo centro bazėje. Taip pat daug naudos davė intensyvios pavasario stovyklos Italijoje.
Klaipėdos irklavimo centro direktorius Liudvikas Mileška tikisi, kad tai tik D. Rimkutės šių metų sėkmingų startų pradžia.
„Šios komandos laukia pagrindinis startas, t. y. pasaulio čempionatas, kur tikimasi iškovoti kelialapius į 2024 metų Paryžiaus olimpines žaidynes“, – sakė L. Mileška.
DĖMESYS. Dovilę Rimkutę iškilmingai pagerbė Klaipėdos irklavimo centro bendruomenė, taip pat pas save pasikvietė ir Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas. KU nuotr.
Su treneriu ieško naujovių
Dovile, pakalbėkime apie atranką į Europos čempionatą. Kaip buvo sukomplektuota jūsų dvivietės valties komanda dalyvauti Europos irklavimo čempionate?
Atrankoje į dvivietės valties komandą dalyvavo šešios pajėgiausios Lietuvos vienvietininkės pagal nustatytą Lietuvos irklavimo federacijos programą. Man ir Donatai Karalienei pavyko įrodyti, kad mes šiandien esame stipriausios, ir sėdome į vieną valtį. Manau, kad tai pasitvirtino.
Kaip galėtumėte pakomentuoti startą Europos irklavimo čempionate Blede, Slovėnijoje?
Tikėjome, kad pasieksime gerų rezultatų. Kvalifikaciniai plaukimai tai patvirtino, kadangi pavyko juos laimėti.
Finale jautėmės užtikrintai ir su Donata sutarėme savęs negailėti ir išspausti viską, kas tik įmanoma.
Žinojome, kad nugalėtojomis tapusios rumunės ir prizininkės olandės labai stiprios. Gal kiek sutrikome finiše ir dėl šios priežasties rumunės paskutiniais keliais yriais išplėšė pergalę tik 0,35 sekundės. Dėl savo pasirodymo esame labai laimingos.
Jau keletą metų treniruojatės padedant jaunam Klaipėdos irklavimo centro treneriui Tautvydui Vaitkūnui. Kaip sekasi dirbti kartu?
Taip, tai jaunas ir perspektyvus irklavimo sporto specialistas, kuris domisi naujovėmis ir tai pasiseka pritaikyti. Manau, kad ir toliau sieksime aukštų rezultatų.
Ar Jus tenkina treniruočių sąlygos Klaipėdos irklavimo centre?
Naujai rekonstruotoje irklavimo bazėje yra sudarytos puikios sąlygos treniruotėms. Bendro fizinio pasirengimo salėse gera sporto įranga, specialūs irklavimo treniruokliai, puiki aplinka. Vienas malonumas dirbti tokiomis sąlygomis.
Mano sveikata rūpinasi Klaipėdos sporto medicinos skyriaus gydytoja Sigita Kibildienė. Ačiū jai.
Svarbiausia – saugumas
Kaip pavyksta atlikti treniruočių užduotis vandens trasoje, t. y. siauroje Dangės upėje?
Rudenį ir žiemą irkluoti Dangės upėje yra idealios sąlygos. Šaltuoju laikotarpiu upė beveik neužšąla ir galima „rinkti kilometrus“ taip išsaugant irklavimo įgūdžius.
Pavasarį ir vasarą atsiranda daugybė kliūčių ir iššūkių. Nuolat tenka dairytis per petį, kad neįplauktum į žoles, suspėtum prasilenkti su kateriu ar vandens dviračiu, sumažintum valties greitį plaukdama per sukeltas bangas. Tai, žinoma, atsiliepia treniruočių kokybei, labai apsunkina treniruočių planų įgyvendinimą.
Mano manymu, Dangės upėje turėtų būti užtikrinamas atsakingesnis požiūris į sportininkų saugumą. Girdėjau, kad norima dar labiau siaurinti upės vagą, užstatant kai kurias krantines pontonais ir motoriniais laiveliais.
Kiek teko irkluoti užsienyje siauruose kanaluose, niekur nemačiau motorinių laivų, tik vandens turizmas ir sportas.
Jūs studijuojate Klaipėdos universitete. Kaip pavyksta derinti sportą ir mokslą?
Nemažai laiko praleidžiu stovyklose. Dažnai bendrauju su Klaipėdos universiteto Sporto ir rekreacijos, turizmo katedros vadove Asta Šarkauskiene, kontaktuoju su dėstytojais, kurie geranoriškai mane konsultuoja.
Grįžus į Klaipėdą, kol kas sėkmingai pavyksta atsiskaityti už užduotis, išlaikyti įskaitas ir egzaminus.
Taip pat mano pagalbininkės yra Klaipėdos universiteto sporto klubo vadovės Banga Balnaitė-Stonienė ir Genovaitė Avižonienė.
Pakalbėkime apie ateitį. Kas dar jūsų laukia šį sezoną?
Intensyvios treniruotės Trakuose, pasaulio taurės etapas Liucernoje ir pagrindinės sezono varžybos – pasaulio čempionatas. Jis vyks Belgrade rugsėjo mėnesį. Pasaulio čempionate norime iškovoti kelialapį į Paryžiaus olimpines žaidynes. Tai pagrindinis sezono tikslas.
