Perkamoji galia: nuo Liuksemburgo prabangos iki Bulgarijos iššūkių
2025 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą (PGP) bendrijoje svyruoja itin plačiame diapazone – nuo 68 iki 239 punktų (kai ES vidurkis yra 100).
Tai reiškia, kad vienose šalyse žmonės už tuos pačius pinigus gali įsigyti kelis kartus daugiau prekių ir paslaugų nei kitose.
Absoliutūs ES lyderiai:
Liuksemburgas – 239 % ES vidurkio;
Airija – 237 % ES vidurkio.
Šios dvi šalys demonstruoja nepasiekiamą lygį likusiai Europai.
Toliau seka stabiliai aukštas pajamas išlaikančios valstybės: Nyderlandai (134 %), Danija (127 %), Austrija (117 %) bei Vokietija ir Belgija (po 115 %).
Lietuva – septyniolikta
Remiantis 2025 m. „Eurostato“ duomenimis, Lietuva išlieka dinamiška, bet vis dar pastebimą atskirtį nuo ES senbuvių jaučianti ekonomika.
Pagrindiniai rodikliai ir tendencijos
Lietuvos ekonominė galia matuojama BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą (PGP). Šis rodiklis geriausiai atspindi realų gyvenimo lygį, nes įvertina ne tik uždarbį, bet ir kainų skirtumus tarp šalių.
Lietuvos pozicija skaičiais
| Rodiklis | Vertė (2025 m. prognozė) | Kontekstas |
|---|---|---|
| BVP dalis nuo ES vidurkio | ~85–87% | Lietuva lenkia Latviją (71%) ir Estiją (79%). |
| Santykis su kaimynais | Lyderė Baltijos šalyse | Lietuva sėkmingiausiai artėja prie ES vidurkio (100%). |
| Atstumas iki vidurkio | -13–15% | Vis dar trūksta apie 15 proc. punktų iki vidutinio europiečio lygio. |
Esminės išvados apie Lietuvos vietą
1. Baltijos šalių lyderystė
Lietuva šiuo metu užima tvirčiausią poziciją tarp Baltijos valstybių. Jei Latvija su 71% yra tarp trijų skurdžiausių ES narių, tai Lietuva jau yra peržengusi „vargingiausių klubo“ ribą ir vejasi tokias šalis kaip Ispanija (92%) ar Italija (96%).
2. „Vidutiniokų“ grupės viršūnė
Lietuva priklauso šalių grupei, kurioms prognozuojamas spartus vijimosi (vadinamasis convergence) procesas.
Mes esame aukščiau už:
Latviją (71%) ir Estiją (79%);
Lenkiją ir Portugaliją (po 81%);
Vengriją (76%) ir Slovakiją (75%).
3. Reali perkamoji galia
Nors nominalus BVP (eurais) Lietuvoje gali atrodyti mažesnis nei Vakarų Europoje, dėl santykinai mažesnių paslaugų kainų lietuviai „įperka“ daugiau nei kaimynai latviai.
Vidutinis Lietuvos gyventojas gali sau leisti apie 15–20% daugiau prekių ir paslaugų nei vidutinis Latvijos gyventojas.
Svarbi pastaba: Nors BVP vienam gyventojui auga, jis ne visada tiesiogiai atspindi vidurinės klasės pajamas, nes dalį šio skaičiaus sukuria aukštos pridėtinės vertės sektoriai (IT, lazeriai, biotechnologijos), kurių pelnas pasiskirsto netolygiai.
Nebėra „pigių rankų“ ekonomika
Lietuvos pozicija 2025 m. reitinge rodo sėkmingą transformaciją: mes nebėra „pigių rankų“ ekonomika ir esame arčiau Prancūzijos (98%) nei Bulgarijos (68%).
Latvijos pozicija: treti nuo galo
Latvija, deja, išlieka šalių grupėje, kurios žymiai atsilieka nuo bendrijos vidurkio. 2025 m. duomenimis, šalies rodiklis siekia vos 71 % ES vidurkio.
Tai reiškia, kad vidutinis Latvijos gyventojas gali įsigyti maždaug 29 % mažiau prekių ir paslaugų nei vidutinis europietis. Bendrame sąraše Latvija užima nelinksmą vietą – esame treti nuo galo, nežymiai lenkdami tik Graikiją ir Bulgariją (abi po 68 %).
„Didžiojo ketverto“ varžybos ir atsiliekančios šalys
Tarp didžiausių ES ekonomikų užtikrintai pirmauja Vokietija (115 %), vienintelė iš ketverto viršijanti 100 % ribą. Kitos didžiosios šalys rikiuojasi taip:
Prancūzija – 98 %;
Italija – 96 %;
Ispanija – 92 %.
Keliose šalyse, įskaitant Latviją, šis rodiklis vis dar nesugeba perkopti 35 000 eurų ribos, o tai rodo, kad struktūrinė nelygybė tarp Rytų ir Vakarų Europos išlieka viena didžiausių spręstinų problemų.
| Šalis | BVP vienam gyv. (eurais) |
|---|---|
| Liuksemburgas | 99 300 € |
| Nyderlandai | 55 600 € |
| Danija | 52 800 € |
| Vokietija | 47 900 € |
| Prancūzija | 40 700 € |
Šaltinis: „Eurostat“ 2025 m. ataskaita.