Lietuva palaiko Europos Komisijos (EK) parengtą pasiūlymą dėl vilkų apsaugos pagal Berno konvenciją taikymo sušvelninimo ir teigia, kad nauja tvarka leis efektyviau valdyti šių gyvūnų populiaciją.
Konvencija dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Berno konvencija) numato, kad vilkas šiuo metu priskiriamas II priedėlyje išvardintoms Griežtai saugomos faunos rūšims, tačiau EK siūlo artėjančiame kasmetiniame Berno konvencijos susitikime pateikti pasiūlymą Europos Sąjungos vardu perkelti šią rūšį į III priedėlio rūšių sąrašą „Globojamos faunos rūšys“. Lietuva, prisijungdama prie Berno konvencijos ir ją 1996 m. ratifikuodama, pareiškė, kad vilkams taikomas ne konvencijos II priedėlyje, o III priedėlyje numatytas apsaugos režimas.
Berno konvencijos nuostatos Europos Sąjungoje perkeltos į Buveinių direktyvą. Šiuo metu daugelyje ES valstybių narių vilkų populiacijos įrašytos į Buveinių direktyvos IV priedą „Augalų ir gyvūnų rūšys, kurioms reikalinga griežta apsauga“, tačiau Lietuvoje ir dar keliose šiaurės valstybėse šių gyvūnų populiacijos įrašytos į direktyvos V priedą „Gyvūnų ir augalų rūšys, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės“.
Didžiojoje Europos Sąjungos dalyje apsaugos sistema draudžia vilkų tyčinį žudymą, gaudymą ir trikdymą, draudžiama pažeisti ar naikinti veisimosi ar poilsio vietas, tačiau leidžiama taikyti išimtis, kai siekiama išvengti pavojaus visuomenei arba didelės žalos, pavyzdžiui, ūkiniams gyvūnams. Lietuvoje ši saugomos rūšies būklė atidžiai stebima, ribotas vilkų medžiojimas galimas pagal atsargiai suplanuotą limitą, populiacijos dydis yra valdomas. Deja, daugelyje kitų valstybių narių tokios valdymo galimybės nėra, ir vilkų rūšies išsaugojimo sėkmės pavyzdys pamažu perauga į sunkiai valdomą situaciją.
Norint efektyviau valdyti šią situaciją, siūloma sušvelninti vilkams taikomą apsaugą, bus svarstomas pasiūlymas keisti Berno konvencijos priedėlius. Buveinių direktyvos keitimas – tolimesnės ateities klausimas. Svarstant šiuos pokyčius, teks nuspręsti, ar visose ES valstybėse narėse vilkų populiacijos būtų priskiriamos vienam iš šios direktyvos priedų, ar, kaip yra šiuo metu, pačios šalys galėtų nuspręsti, į kurį priedą įrašyti vilkus.
Anot EK, toks pasiūlymas paremtas naujausiais duomenimis apie vilkų populiacijos būklę ir faktais, kad vilkų paplitimas plečiasi ir atsiranda poreikis atskiruose regionuose efektyviau ir tvariau reguliuoti vilkų gausą siekiant išvengti jų daromos žalos ūkiniams gyvūnams.
Dalis ES valstybių narių nepritaria tokiam siūlymui ir mano, kad jis yra per ankstyvas, kad EK pateiktoms išvadoms trūksta mokslinio pagrįstumo, kad ne visuose regionuose vilkų apsaugos būklė yra palanki.
Lietuva ir dar kelios valstybės neprieštarauja tokiam siūlymui ir mano, kad šalys, turėdamos didesnes galimybes efektyviai ir laiku valdyti vilkų populiacijas, galėtų išugdyti didesnę visuomenės toleranciją šiai atsikuriančiai rūšiai.
Lietuvoje įtraukus vilkų apsaugą į Buveinių direktyvos V priedą ir medžiojant šią rūšį, jos apsaugos būklė išlieka palanki.
