Vidaus reikalų viceministras dalyvavo Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų Taryboje Briuselyje. Joje aptarta bendra padėtis Šengeno erdvėje, saugumo situacija ES ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis migracijos srityje.
„Migracijos tendencijos išlieka neraminančios. Rusijos vykdomas karas Ukrainoje ir konfliktas Artimuosiuose Rytuose neabejotinai kelia rimtų grėsmių ES vidaus saugumui, į kurias turime reaguoti vieningai ir ryžtingai. Šiame kontekste matome būtinybę toliau stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą, didinti atsparumą įvairaus pobūdžio hibridinėms grėsmėms“, – teigia viceministras A. Abramavičius.
Europos Komisija pristatė Šengeno barometrą. Jo duomenimis, per 2023 m. Šengeno erdvėje apsilankė daugiau kaip pusė milijardo žmonių. Tikėtina, kad 2024 m. keleivių srautai toliau augs. Vien didelio masto sporto renginiai vasarą pritrauks milijonus lankytojų. Duomenys rodo, kad neteisėta migracija tebėra rimta problema. 2023 m. į Šengeno erdvę neteisėtai atvyko 380 000 asmenų, t. y. 17 proc. daugiau nei 2022 m. Prieglobsčio sistemos visoje ES vis dar patiria didelį spaudimą. Per 2023 m. pateikta daugiau kaip 1,1 mln. naujų prašymų.
Ministrai aptarė būtinybę tęsti darbą su neteisėtų migrantų kilmės bei tranzito šalimis, stiprinti jų migracijos ir sienų valdymo gebėjimus ir pajėgumus, taip pat stiprinti bendradarbiavimą grąžinimo klausimais, visų pirma, derantis dėl naujų readmisijos susitarimų. Ryžtingų veiksmų reikalauja ir neteisėtas migrantų gabenimas. Tam būtina pasitelkti visus turimus ES įrankius, įskaitant ES agentūras.
Prieš Tarybos posėdį viceministras susitiko su regiono šalių (Baltijos valstybių, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos ir Danijos) ministrais aptarti galimų veiksmų laikotarpiui iki Migracijos ir prieglobsčio pakto įsigaliojimo. Pasak viceministro, tikimasi, kad naujosios Migracijos ir prieglobsčio pakto nuostatos ženkliai prisidės prie geresnio migracijos valdymo ir padės sumažinti piktnaudžiavimą ES prieglobsčio sistema. Tačiau tam, kad Pakto teisės aktai netaptų „vakarykštės dienos“ aktualija, būtina ieškoti kitų, inovatyvių sprendimų.
Taryboje viceministras pristatė naujas Lietuvos taikomas priemones, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą – nuo kovo 1 d. uždaryti dar du pasienio kontrolės punktai su Baltarusija, o per likusius du atvirus punktus – neleidžiamas pėsčiųjų ir dviratininkų eismas, taip pat nebeleidžiama išlipti ir įlipti į Kaliningrado tranzito traukinius Lietuvos teritorijoje. Šį sprendimą lėmė rizikos, susijusios su išaugusia Baltarusijos ir Rusijos žvalgybų ir saugumo tarnybų veikla prieš Lietuvą bei jos piliečius.
Visai neseniai Latvijoje ir Estijoje buvo sulaikyti asmenys, įtariami Rusijos tarnybų nurodymu padarę provokacines nusikalstamas veikas. Įtariama, kad jie taip pat dalyvavo pastaruoju metu Lietuvos istorinių memorialų ir paminklų gadinime.
Kita hibridinės agresijos forma yra tarptautinė asmenų paieška – Rusija į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė Lietuvos teisėjus, prokurorus, politikus ir visuomenės veikėjus. Pasak viceministro, bendradarbiavimas su Interpolu šiuo atžvilgiu yra labai svarbus, tačiau Rusija naudojasi ir dvišaliais kanalais, kurių Lietuva negali kontroliuoti.
