Įvertinimas
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dalyvauja neformaliame Europos sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų susitikime vykstančiame Logronjo mieste, Ispanijoje, kuri nuo liepos 1 d. perėmė iš Švedijos pirmininkavimą ES Tarybai. Susitikime aptartos kovos su organizuotu nusikalstamumu, ypač neteisėta narkotikų apyvarta, veiksmingo teisėsaugos darbo, vidaus saugumo grėsmių, susijusių su karu prieš Ukrainą ir migracijos klausimai.
Ministrė A. Bilotaitė didelį dėmesį skyrė kovos su neteisėta narkotikų apyvarta ir ypač – nepilnamečių narkotinių medžiagų vartojimo paplitimo ir prevencijos klausimams aptarti.
Pasak ministrės, problemos mastai auga – tai ne vien nacionalinio ar Europos Sąjungos, o pasaulinio lygio iššūkis žmonių saugumui ir sveikatai, todėl reikia aktyvių veiksmų, mažinant tiek pasiūlą, tiek paklausą.
Lietuvoje teisėsauga sėkmingai dirba išardant organizuoto nusikalstamumo tinklus. Praėjusiais metais Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai atliko 91 tarptautinę operaciją bendradarbiaudami su 25 šalių pareigūnais, o šių operacijų metu iš neteisėtos apyvartos išimta daugiau nei 10 tonų įvairių rūšių narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
Kovojant su narkotikų plitimu labai svarbus glaudus teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas Europos Sąjungos lygiu. Mažinant pasiūlą, esminis vaidmuo tenka teisėsaugai, todėl šiuo požiūriu ypač svarbūs šiuolaikiniai kriminalinės žvalgybos metodai.
„Turime užtikrinti, kad teisėsauga turėtų reikiamus instrumentus dirbti savo darbą – tiek teisinius, tiek technologinius. Taip pat labai svarbu imtis priemonių, nukreiptų į paklausos, poreikio mažinimą. Matydami, kaip opėja narkotikų platinimo ir vartojimo jaunimo tarpe, mokyklose problema, Lietuvoje ėmėmės aktyvių veiksmų nepilnamečių švietimo ir narkotikų platinimo mokyklose prevencijos srityse. Turime aktyviau supažindinti visuomenę apie narkotikų žalą, priklausomybių problemas bei su tuo susijusias rizikas“, – sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Lietuva šiemet patvirtino strateginį dokumentą – Nacionalinę darbotvarkę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų. Vykdomi bendri projektai su savivaldybėmis ir švietimo įstaigomis, įtraukiant policijos pareigūnus į švietėjišką veiklą.
Didelė organizuotų nusikaltimų dalis vyksta skaitmeninėje erdvėje, todėl ES vidaus reikalų ministrai susitikime taip pat aptarė šių nusikaltimų užkardymo, nustatymo ir tyrimo iššūkius. ES valstybės narės šiuo klausimu sutaria – reikalingas teisinio reguliavimo pokytis, nustatantis teisingą balansą tarp asmens privatumo ir saugumo sumetimų, ypač, kai tai susiję su sunkiais nusikaltimais, pavyzdžiui, vaikų seksualiniu išnaudojimu.
Ministrė A. Bilotaitė pabrėžė, kad turėdami lūkestį dėl gerų teisėsaugos darbo rezultatų, pirmiausia turime suteikti instrumentus – tiek teisinius, tiek technologinius. Per dideli apribojimai teisėsaugai turėti prieigą prie elektroninių duomenų apsunkina pareigūnų darbą, todėl labai svarbu ieškoti subalansuotų sprendimų.
Svarstyti ir vidaus saugumo iššūkiai, susiję su Rusijos vykdoma karine agresija prieš Ukrainą. Ministrė A. Bilotaitė ragino ir toliau pagrindinį dėmesį skirti Ukrainos įgalinimui ir stiprinimui, nes tai yra tiek Ukrainos perkalės, tiek ES vidaus saugumo prielaida.
„Neturime teisės pavargti remdami Ukrainą, jai siekiant taikos, stabilumo, teritorinio vientisumo ir galiausiai teisingumo. Turiome rasti teisinius sprendimus, kaip ES esantis įšaldytas oligarchų turtas galėtų būti panaudotas Ukrainos labui“, – teigia vidaus reikalų ministrė.
Anot ministrės A. Bilotaitės, dabartinių saugumo grėsmių akivaizdoje būtinas tarptautinių iniciatyvų plėtojimas įtraukiant trečiąsias šalis. ES turėtų labiau įsitraukti visuose regionuose, kur Rusija siekia stiprinti savo įtaką – pradedant nuo Moldovos, tačiau dėmesį skiriant taip pat ir Vakarų Balkanams bei Centrinei Azijai.
Ministrai taip pat aptarė ES politinio ir teisinio atsako poreikį bei būtinus sprendimus dėl migracijos valdymo, įskaitant reagavimą į didelius neteisėtos migracijos srautus bei instrumentalizuotą migraciją. Veiksmingų priemonių ES lygiu nustatymas kovai su migracijos instrumentalizavimų išlieka Lietuvos prioritetu.
Dėl Krizių valdymo reglamento, kuris apima ir priemones atliepti migracijos instrumentalizavimo keliamus iššūkius, šiuo metu intensyviai diskutuojama ES Tarybos ekspertiniuose formatuose ir planuojamos tarpinstitucinės derybos su Europos Parlamentu.
