Įvertinimas
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius dalyvauja neformaliame Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrų susitikime Švedijoje, kuri nuo metų pradžios pradėjo pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Susitikime aptariami Lietuvai svarbūs migracijos politikos ir kovos su organizuotu nusikalstamumu skaitmeniniame amžiuje klausimai.
Susitikime didelis dėmesys skirtas priemonių, kurios padėtų efektyviau grąžinti migrantus į kilmės šalis, paieškai. Lietuvos savanoriškų grąžinimų rodiklis – vienas geriausių ES. Nuo neteisėtos migracijos krizės pradžios 2021 m., Lietuva į kilmės šalis savanoriškai grąžino kas ketvirtą užsienietį, tai yra – daugiau nei 1000 asmenų.
Pasak viceministro A. Abramavičiaus, norint užtikrinti sėkmingą grąžinimo praktiką, pirmiausia reikalingas tinkamas ES teisinis reguliavimas, antra, būtina naudoti visas prieinamas priemones ir svertus, siekiant paskatinti trečiąsias šalis priimti grąžinamus jų piliečius.
„ES turi laikytis tvirtos bendros pozicijos šiuo klausimu – trečiosioms šalims teikiama parama ir palengvinimai įvairiose politikos srityse turi tiesiogiai priklausyti nuo jų bendradarbiavimo vykdant readmisiją. Galiausiai, norint pagerinti grąžinimo rodiklius, reikia veiksmingų priemonių – paskatų ir ribojimų – ir pačių migrantų atžvilgiu“, – kalbėjo A. Abramavičius.
Stokholme viceministras taip pat pabrėžė būtinybę ES lygiu tęsti pastangas pritaikyti ES teisinę bazę prie šiandienos migracijos iššūkių.
„Mums jau vakar reikėjo tinkamos ES teisinės bazės, kuri atlieptų iššūkius, kylančius dėl migracijos instrumentalizavimo, naudojamo prieš visą ES ir atskiras valstybes nares. Tikimės, jog pirmininkaujanti Švedija tęs pastangas siekiant sutarimo dėl Instrumentalizavimo reglamento, o taip pat derybose su Europos Parlamentu dėl Šengeno sienų kodekso pakeitimų. Mūsų prioritetas – išlaikyti Taryboje sutartus elementus – instrumentalizacijos apibrėžimą, nuorodą į stacionarią infrastruktūrą, bendrų ES išorės sienų stebėjimo standartų kūrimą“, – teigia viceministras A. Abramavičius.
Susitikime taip pat apžvelgta nusikaltimų skaitmeninėje erdvėje situacija – jų mastas auga tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje. Nusikaltėliai naudojasi moderniomis technologijomis, siekdami nuslėpti nusikalstamas veikas, tapatybes bei buvimo vietą.
Viceministras akcentavo, kad kibernetiniai nusikaltimai neturi sienų, todėl reikalingi nauji tarpvalstybiniai teisiniai įrankiai šioje srityje.
„Norint, kad mūsų institucijos galėtų veiksmingai veikti skaitmeninėje erdvėje, turime ne tik stiprinti mūsų teisėsaugos pareigūnų analitinius gebėjimus ir diegti pažangias technologijas, bet ir sudaryti sąlygas valstybėms efektyviai keistis informacija ir supaprastinti procedūras. Per pastaruosius kelerius metus ES lygmeniu padaryta tam tikra pažanga šia kryptimi. Neseniai pasiektas susitarimas su Europos Parlamentu dėl Elektroninių įrodymų reglamento. Turime toliau dirbti šia linkme“, – teigė viceministras A. Abramavičius.
Anot viceministro, svarbu rasti patikimus teisinius sprendimus, kurie užtikrintų teisėsaugos institucijų prieigą prie nusikaltimų tyrimui reikalingų duomenų, tuo pačiu išlaikant pagrindinių teisių, asmens duomenų ir privatumo apsaugą.
