Idėja – padidinti energetinių išteklių importą iš Rusijos – pradėjo stiprėti baiminantis, kad Europa gali tapti pernelyg priklausoma nuo amerikietiškų dujų.
Europiečiai apsigalvojo
Pasak Prancūzijos bendrovės „Engie” vadovo Didjė Olo (Didier Ollo), šiuo metu tiekimas iš Rusijos galėtų patenkinti apie 20-25 proc. ES poreikių. Palyginimui, iki visapusiško karo Ukrainoje pradžios rusiškos dujos tenkino 40 proc. europiečių poreikių.
„Jei Ukrainoje būtų pasiekta protinga taika, tuomet galėtume aptarti tiekimo iš Rusijos į Europą apimtį, siekiančią apie 60-70 mlrd. kubinių metrų per metus”, – nurodė jis.
Kitos Prancūzijos bendrovės „TotalEnergies” vadovas Patrikas Pujenė (Patrick Pouyanne) teigė, kad Europa turi diversifikuoti dujų tiekimą.
„Mums reikia kelių maršrutų, o ne vieno ar dviejų, – citavo jo žodžius agentūra. – Europa niekada negrįš prie 150 mlrd. kubinių metrų importo iš Rusijos, kaip buvo prieš karą, bet statyčiau už 70 mlrd. kubinių metrų apimtį.”
2022 m. ES paskelbė tikslą iki 2027 m. sustabdyti rusiškų dujų importą, tačiau jau du kartus atidėjo šio plano įgyvendinimą.
Vokietijos įmonėms reikia rusiškų dujų
Vokietijos chemijos parko „Leuna”, kur įsikūrusios tokių įmonių kaip „Dow Chemical” ir „Shell” gamyklos, pramonės atstovai „Reuters” atviravo, kad laukia rusiškų dujų sugrįžimo.
„Mums reikia rusiškų dujų bei pigios energijos, ir visai nesvarbu, kas ją tiekia”, – neslėpė „Leuna-Harze” vykdomasis direktorius Klausas Pauras (Klaus Paur). Pasak jo, dujų tiekimo atnaujinimas dujotiekiu „Nord Stream 2″ padėtų pažaboti energijos kainų kilimą Vokietijoje.
„Esame gilioje krizėje ir nebegalime ilgiau laukti”, – pabrėžė cheminių medžiagų parko operatoriaus „InfraLeuna” vykdomasis direktorius Kristofas Giunteris (Christof Guenther).
Nenoras priklausyti nuo JAV
Pastaraisiais metais ES šalys didina suskystintų gamtinių dujų (SGD) pirkimo iš Jungtinių Valstijų apimtis. Jei 2024 m. amerikietiškų dujų importo į ES dalis sudarė 16,7 proc. ir atsiliko nuo tiekimo iš Rusijos (18,8 proc.), tai pirmąjį šių metų ketvirtį dujų tiekimo iš JAV apimtis jau jį viršijo.
Briuselyje įsikūrusio analitinio centro „Bruegel” duomenimis, per minėtą laikotarpį pagrindinis dujų importo į ES šaltinis buvo Norvegija, kuri vamzdynais perpumpavo 23,593 mlrd. kubinių metrų iškastinio kuro.
Antroje vietoje liko amerikietiškos SGD – 18,393 mlrd. kubinių metrų. Į trečią vietą smuktelėjo tiekimas iš Rusijos – 10,015 mlrd. kubinių metrų.
Tačiau prekybos karas tarp JAV ir ES padidino Europos susirūpinimą dėl galimos priklausomybės nuo amerikietiškų SGD tiekimo. „Negalima atmesti galimybės, kad JAV mėgins panaudoti šį tiekimą kaip „spaudimo svertą”, – agentūrai „Reuters” teigė šaltinis tarp ES diplomatų.
Be to, JAV gali sumažinti dujų eksportą, jei šalies viduje išaugs jų paklausa, agentūrą perspėjo „Global Risk Management” analitikas.
