Įvertinimas
Teritorinės ligonių kasos ir daugiau nei dvi dešimtys šalies gydymo įstaigų pasirašė papildomus paslaugų prieinamumo gerinimo susitarimus. Šiais susitarimais įstaigos įsipareigojo pacientams suteikti daugiau tų paslaugų, dėl kurių eilės konkrečioje įstaigoje yra didžiausios. Tuo tarpu ligonių kasos susitarimuose patvirtino, kad proveržiui sudarys visas sąlygas – skirs reikiamo dydžio papildomą finansavimą. Skaičiuojama, kad metinis Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų poreikis šiam tikslui sieks 33,6 mln. eurų.
Koronaviruso pandemijos laikotarpiu daugelyje gydymo įstaigų nusidriekė ilgos paslaugų laukimo eilės ir net iki šiol daugelyje sričių paslaugų teikimo apimtys nepasivijo ikipandeminio lygio. Su šiuo iššūkiu susiduria ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio sveikatos sistemos – nuolat ieškoma būdų, kaip efektyviai trumpinti eiles gydymo įstaigose.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus Gintaro Kacevičiaus nuomone, nestandartinės situacijos reikalauja nestandartinių sprendimų, todėl imtasi dar niekad šalies istorijoje netaikytos priemonės – šalies gydymo įstaigos pakviestos susitarimais įsipareigoti mažinti paslaugų laukimo eiles, už tai gaunant papildomą apmokėjimą iš ligonių kasų.
„Papildomais susitarimais siekiame finansiškai įgalinti gydymo įstaigas pagerinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir užtikrinti, kad šios paslaugos pacientams būtų teikiamos nemokamai – be jokių papildomų mokesčių ar teisės aktuose nenumatytų sąlygų. Tikimės, kad papildomas finansavimas leis gydymo įstaigoms gerokai padidinti tų paslaugų skaičių, dėl kurių įstaigose susiformuoja ilgiausios laukimo eilės“, – sako G. Kacevičius.
Daugiausia gydymo įstaigų susitarimuose įsipareigojo didinti gydytojų specialistų konsultacijų prieinamumą. Bendras lėšų poreikis viršija net 14 mln. eurų. Taip pat po daugiau nei 5 mln. eurų papildomų lėšų susitarimuose numatyta skirti dienos stacionaro, dienos chirurgijos paslaugoms bei aktyviojo ir ilgalaikio gydymo paslaugoms. Be to, dalis įstaigų susitarimuose numatė teikti daugiau slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų, taip pat stacionarinių paliatyviosios pagalbos bei skubiosios medicinos pagalbos paslaugų ir kt.
VLK skaičiavimais, susitarimais užtikrintas papildomas finansavimas leis šalies gydymo įstaigoms suteikti papildomai apie 200 tūkst. gydytojų specialistų konsultacijų, 1 300 sąnarių endoprotezavimo operacijų, 37 tūkst. dienos stacionaro ir 7,5 tūkst. dienos chirurgijos paslaugų.
Didžiausius įsipareigojimus susitarimais prisiėmė didžiosios gydymo įstaigos, pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė ir kitos įstaigos. Didinti paslaugų skaičių numatė ir kai kurios regioninės įstaigos, tokios kaip Druskininkų ligoninė, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centras ir kai kurios poliklinikos, pvz., Vilniaus mieste Centro poliklinika, Antakalnio poliklinika, Šeškinės poliklinika ir kt. Taip pat susitarimus pasirašė ir kai kurios privačios gydymo įstaigos.
„Tokio tipo susitarimai tarp ligonių kasų ir gydymo įstaigų buvo pasirašyti pirmą kartą, todėl tikrai vertiname kiekvienos šiuos įsipareigojimus prisiėmusios įstaigos pasiryžimą ir pastangas rasti galimybių teikti daugiau tų paslaugų, kurių ilgiausiai laukia jų pacientai. Viliamės jog šis žingsnis paskatins ir kitas įstaigas ieškoti tam tikrų vadybinių sprendimų bei žmogiškųjų išteklių, kad reikiamos paslaugos pacientams būtų suteiktos greičiau“, – sako VLK direktorius.
Ligonių kasų ir gydymo įstaigų paslaugų prieinamumo gerinimo susitarimai galios šiuos metus. Šiuo laikotarpiu įstaigų suteiktos papildomos paslaugos bus apmokamos VLK skirtomis tikslinėmis lėšomis.
SAM ir VLK inf.
