Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Mathias Cormannas kartu su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte ir aplinkos ministru Simonu Gentvilu pirmadienį Vilniuje pristatė Lietuvos aplinkosaugos vertinimo apžvalgą. Jos santrauką galima rasti čia.
Mūsų aplinkosaugą EBPO įvertino pirmą kartą, nes Lietuva į šią organizaciją, kuri vienija 38 labiausiai išsivysčiusias pasaulio valstybes, buvo priimta tik prieš trejus metus. Apžvalgoje nagrinėjama mūsų šalies pažanga, siekiant aplinkosaugos tikslų ir vykdant tarptautinius klimato politikos įsipareigojimus, pateikiamos rekomendacijos, kaip veiksmingiau ir sparčiau juos įgyvendinti.
EBPO atliktas tyrimas, kaip sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, yra labai svarbus atskaitos taškas įsivertinant ir planuojant būsimus darbus. „Galime pasidžiaugti, kad Lietuva yra tarp daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus sumažinusių ES valstybių, turi vieną efektyviausių ES ir EBPO užstato sistemų“, – sakė Premjerė. Jos žodžiais, mūsų aplinkosaugos sektorius dabar yra „saikingai efektyvus ir pakankamai ambicingas“, bet turi nemažai įsisenėjusių problemų, todėl EBPO rekomendacijos yra itin naudingos Lietuvai. Jos daug kur sutampa su Vyriausybės programa.
Apžvalgoje pateiktos 43 rekomendacijos apima pagrindines, daugiausia iššūkių keliančias sritis. Tai klimato kaita, darnus judumas, žalieji mokesčiai ir subsidijos, ekonomikos atsigavimas, aplinkos politikos valdymas, oras, vanduo, atliekos ir biologinė įvairovė.
Nors Lietuva pagirta už pažangą, tačiau nurodytos kelios sritys, kur reikia didesnių pertvarkų. Pirmiausia – darnaus judumo srityje. „Transporto sektorius yra didžiausias Lietuvos teršėjas, jis išmeta beveik 40 proc. teršalų¸ – per pristatymą sakė Mathias Cormannas. – Būtent šiame sektoriuje teršalų išmetimai padidėjo ir be papildomų priemonių toliau labai greitai didės iki 2024 m. ir vėliau“.
Antroji sritis, kur, pasak EBPO generalinio sekretoriaus, reikia pasitempti – mokesčių sistema. „Lietuva turi vieną mažiausių akcizo mokesčių benzinui ir dyzeliui tarp EBPO šalių. Be to, šis mokestis dyzeliui yra daug mažesnis negu benzinui. Dyzelio naudojimas namų ūkių ir žemės ūkio poreikiams pastaraisiais dešimtmečiais prisidėjo prie taršos. Ir tai yra sritis, kuriai Lietuva turi skirti ypatingą dėmesį“, – kalbėjo Mathias Cormannas.
EBPO generalinis sekretorius taip pat skatino Lietuvą didinti viešąsias išlaidas aplinkosaugai, kurios 2018 m. siekė tik 0,3 proc., ir pabrėžė, kad itin svarbu, jog artimiausią dešimtmetį šios investicijos sudarytų 3 proc. BVP. Jis pagyrė mūsų šalį už įspūdingą pažangą atliekų tvarkymo srityje ir pažymėjo, kad reikia sutelkti dėmesį, kaip mažinti atliekų susidarymą ir geriau jas surinkti.
Buvo aptartas ir apžvalgoje nagrinėjamas žemės ūkio poveikis vandens kokybei ir biologinei įvairovei. Nustatyta, kad Lietuvoje dėl intensyvaus pasėlių auginimo didėja vandens telkinių tarša mineralinėmis trąšomis. Todėl raginama nustatyti griežtesnes trąšų naudojimo ribas ir informuoti ūkininkus apie iniciatyvas.
Apžvalgoje pateiktose rekomendacijose siūloma, kad Lietuva nustatytų ir išnaudotų sąveiką tarp klimato politikos ir verslo plėtros, energetinio saugumo, oro ir vandens kokybės, gyvenimo kokybės ir būsto prioritetų, optimizuotų ES lėšų naudojimą, padidintų mokesčius vidaus degimo varikliais varomoms transporto priemonėms, siekiant palaipsniui panaikinti sąnaudų skirtumą naudojant elektrines transporto priemones, sumažintų amoniako išmetimą, reguliuojant mineralinių trąšų naudojimą ir įgyvendinant gerą ūkininkavimo praktiką, išlaikytų didelę pažangą atliekų pakartotinio naudojimo ir panaudojimo srityje, išplėsdama programas, kuriomis siekiama skatinti visuomenės elgesio pokyčius ir kt.
Svarbų visuomenės vaidmenį siekiant, kad 2050 m. Lietuva taptų klimatui neutralia žiedinės ekonomikos šalimi, pabrėžė ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Visuomenė yra vėjas į politikų bures“, – sakė ministras, aptaręs numatytus Lietuvos veiksmus.
Įgyvendinant klimato politikos uždavinius, bus įtraukti visi ekonomikos sektoriai. Tam bus optimizuojamas lėšų naudojimas. Oro taršai mažinti ir jo kokybei gerinti planuojama įvesti anglies dvideginio mokestį, atsisakyti iškastinio kuro subsidijų, suvienodinti dyzelio ir benzino akcizus, automobilių registracijos mokestį papildyti metiniu mokesčiu, taip pat toliau didinti oro ir vandens taršos mokesčius, atspindint socialinę teršalų žalą.
Darnaus judumo tikslais bus kuriamos kompaktiškos gyvenvietės, toliau investuojama į pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą, vis plačiau apibrėžiamos mažos taršos zonos miestuose.
Kuriant žiedinę ekonomiką numatoma išlaikyti atliekų pakartotinio panaudojimo pažangą, skatinant namų ūkių rūšiavimą, gerokai padidinti sąvartynų mokestį, o gaminių ir statybinių medžiagų gyvavimo cikle daugiau dėmesio skirti atliekų prevencijai.
Vandens telkinių kokybei gerinti planuojama sumažinti azoto išskyrimą žemės ūkyje, užbaigti nuotekų valymo ir vandentiekio infrastruktūros atnaujinimą, toliau didinti oro ir vandens taršos mokesčius. Numatytos ir priemonės bioįvairovės būklės priežiūrai už saugomų teritorijų ribų gerinti, užtikrinti bioįvairovės apsaugos programų finansinį tvarumą.
Tačiau pirmenybė, kaip pažymėjo ministras, bus skiriama aplinkos apsaugai, sutelkiant pastangas ją geriau integruoti į visų sektorių politiką.
