Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos generalinis sekretorius Mathiasas Cormannas (R) trečiadienį išreiškė atsargų optimizmą, kad pasaulio ekonomika pasisuko į kampą, tačiau perspėjo politikos formuotojus, kad jie turi „tvariai sumažinti infliaciją, kad būtų tikslingai nukreipta ir atšaukta plati fiskalinė parama, tikslingiau taikant fiskalines priemones“. Iano Langsdono/EPA-EFE/Pool nuotrauka
birželio 7 d. (UPI) — Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija trečiadienį prognozavo, kad nors pasaulio ekonomika pasiekė dugną, jos atsigavimas greičiausiai bus silpnas.
Grupės naujausia ekonominė perspektyva prognozuoja, kad šiemet augimas ir toliau sulėtės 0,6% nuo 3,3% 2022 m., o kitais metais šiek tiek padidės iki 2,9%.
„Krentančios energijos kainos ir bendra infliacija, mažėjančios tiekimo kliūtys ir Kinijos ekonomikos atsinaujinimas, kartu su dideliu užimtumu ir gana atspariais namų ūkių finansais – visa tai prisideda prie prognozuojamo atsigavimo. Nepaisant to, atsigavimas bus silpnas pagal praeities standartus”, – teigiama ataskaitoje. .
Dėl griežtų pinigų ir finansinių sąlygų JAV augimas ir toliau lėtės iki 1,6 % 2023 m. ir 1 % 2024 m., o didesnės realiosios pajamos dėl mažesnės bendros infliacijos euro zonoje padės BVP augimui nuo 0,9 % 2023 m. iki 1,5 % 2024 m.
„Politikos formuotojai turi stabiliai sumažinti infliaciją, kad galėtų nukreipti ir panaikinti plačią fiskalinę paramą, tikslingiau taikydami fiskalines priemones. Ir toliau reaguodami į neatidėliotinus ekonominius iššūkius, vis dar svarbu teikti pirmenybę struktūrinėms reformoms, siekiant padidinti našumą, įskaitant konkurencijos skatinimą, investicijų atgaivinimą, didinimą. moterų darbo jėgos dalyvavimas ir pasiūlos suvaržymų mažinimas, kartu užtikrinant ekologišką ir skaitmeninę mūsų ekonomikų transformaciją“, – sakė EBPO generalinis sekretorius Mathiasas Cormannas.
Ataskaitoje teigiama, kad kai kurie veiksniai, neigiamai sveriantys augimą, dabar atsipalaiduoja, pasaulio ekonomika atsidūrė lūžio taške, tačiau laukia „ilgas kelias“, kad būtų pasiektas stiprus ir tvarus augimas.
EBPO paragino savo 38 valstybių narių politikos formuotojus ryžtingai imtis makroekonominės ir struktūrinės politikos, kad būtų užtikrintas stipresnis ir tvaresnis augimas, nepaisant „užsispyrusiai“ didelės pagrindinės infliacijos, aukšto skolos lygio ir menkos gamybos.
Pagrindinės jos rekomendacijos apima tiesioginę kovą su infliacija per anksti nemažinant palūkanų normų; universaliųjų pragyvenimo išlaidų rėmimo programų nukreipimas labiausiai pažeidžiamiems asmenims; ir pirmenybę teikiant augimą skatinančioms fiskalinėms išlaidoms ir pasiūlos reformoms.
„Fiskalinėje politikoje pirmenybė turėtų būti teikiama našumą didinančioms viešosioms investicijoms, įskaitant tas, kurios skatina žaliąjį perėjimą ir didina darbo jėgos pasiūlą bei įgūdžius“, – sakė EBPO vyriausioji ekonomistė Clare Lombardelli.
„Atnaujintos reformų pastangos siekiant sumažinti suvaržymus darbo ir produktų rinkose ir atnaujinti privačias investicijas bei produktyvumo augimą pagerintų tvarų gyvenimo lygį ir sustiprintų atsigavimą po dabartinių lėto augimo perspektyvų.
Nors EBPO pripažino, kad jiems teko pereiti nuo ribojančios pinigų politikos, kad pažabotų infliaciją ir suteiktų erdvės augimui, EBPO teigė, kad politikos formuotojai turėtų saugotis finansų rinkos pažeidžiamumo, atsirandančio dėl palūkanų didėjimo, kaip parodė pastaraisiais mėnesiais visame pasaulyje pastebėta bankų sektoriaus suirutė.
Politikos formuotojai turi būti „atidūs, atsižvelgiant į netikrumą dėl tikslaus greito ir pasauliniu mastu suderinto pinigų politikos griežtinimo poveikio“ po 15 metų žemų palūkanų normų.
Ataskaitoje teigiama, kad aiškus bendravimas yra labai svarbus siekiant išvengti painiavos dėl galimo kainų stabilumo siekimo ir finansinio stabilumo mandatų konflikto, o centriniai bankai turėtų panaudoti finansų politikos priemones, kad padidintų likvidumą ir sumažintų plitimo riziką, jei atsirastų tolesnis įtampa finansų rinkoje.
EBPO prognozė visiškai prieštarauja Naujausia Pasaulio banko prognozė Antradienį prognozuojamas pasaulinis augimas smarkiai sulėtės iki 2,1% šiais metais ir 2,9% besivystančiose rinkose ir besivystančiose šalyse, išskyrus Kiniją.

