Įvertinimas
Lietuvai iki 2050 m. norint pasiekti klimato neutralumo tikslą būtina inovatyvių technologijų sklaida, ypač transporto ir pramonės sektoriuose. Naujų ir tvarių technologijų, padedančių sumažinti šiltnamio efektą sukeliančias dujų emisijas, diegimas sukurtų šalyje papildomų darbo vietų, o Lietuva galėtų tapti technologijas parduodančia šalimi.
Tokiomis įžvalgomis pasidalijo aplinkos ministras Simonas Gentvilas pirmadienį Vilniuje vykusioje konferencijoje „Klimatui neutrali Lietuva: misija 2050“. Joje pristatytas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) studijos „Poveikio klimatui neutralumas iki 2050 m. – reformų Lietuvoje galimybės“ politinės rekomendacijos, kokį kelią ir priemones turėtų pasirinkti Lietuva įgyvendindama dekarbonizacijos tikslus, kaip tai paveiks mūsų šalį bei kokias galimybes Lietuvai kuria klimatui neutralus ekonomikos modelis.
„Mūsų kartos tikslas ir mūsų darbai lems, kad pasiektume 2050 m. išsikeltus tikslus. Greta mūsų emisijų mažinimo, turime sutarti ir dėl ekonominio vystymosi, taip pat kaip judės mokestinė aplinka, kaip keisis pramonė, žemės ūkio, transporto ir kiti sektoriai. Matome, kad gamta nesugeba sugerti mūsų emisijų ir mokslininkai aiškiai rodo, kad ateinantį dešimtmetį viršysime klimato sušilimą. Gamta ir žmonės nesugebės greitai prisitaikyti, todėl veiksmų reikia imtis šiandien“, – pabrėžė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Konferencijoje dalyvius pasveikino EBPO Aplinkos direktorato direktoriaus pavaduotoja Kumi Kitamori ir Komisijos Struktūrinių Reformų paramos direktorato vadovė Nathalie Berger. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos studiją pristatė EBPO politikos analitikai Kilian Raiser ir Herwig Immerwoll.
Pažymimas iškastinio kuro subsidijų atsisakymas
Rengiant studiją įvertinta Lietuvos klimato kaitos politika ir jos įgyvendinimas. Konstatuota, kad Lietuvos ekonomikos augimas sėkmingai atsietas nuo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo. Vis dėlto energijos vartojimo išmetamo ŠESD kiekio intensyvumas Lietuvoje išlieka didesnis nei ES vidurkis. Lietuvoje ŠESD intensyvumo indeksas 2017 m. skyrėsi nuo ES rezultato beveik 14 proc. punktų, o 2020 m. skirtumas išaugo iki 23,4 proc. punktų.
EBPO ekspertų nuomone, esamas Lietuvos klimato kaitos politikos ambicijų lygis yra pakankamas ir apima visus ūkio sektorius, tačiau finansinės paskatos klimato kaitos švelninimo veiksmams ir technologijų diegimui didžiąja dalimi paremtos subsidijomis ir dotacijomis. Norint pasiekti Lietuvos klimato tikslus reikia daugiau finansinių sprendimų visose ūkio šakose.
EBPO ekspertai pažymėjo, jog anglies dioksido apmokestinimas Lietuvoje vis dar yra mažesnis už būtiną. Jie pažymėjo, kad laipsniškas iškastinio kuro subsidijų atsisakymas ir akcizų susiejimas su atskirų iškastinio kuro rūšių tarša suteiktų aiškią kryptį pramonei ir vartotojams ir tai kompensuotų ambicijų atotrūkį 2030 m. tikslams pasiekti. Taip pat ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos nuo 2027 m. išplėtimas į pastatus, kelių transportą ir kitus sektorius turėtų panašų poveikį ir sustiprintų klimato politikos ambicijas.
Sektoriai, kuriuose turės įvykti proveržis
Šalies ŠESD mažinimo tikslams pasiekti EBPO ekspertai pabrėžia ambicingos tarpsektorinės klimato kaitos politikos įgyvendinimo būtinybę, aplinkosauginių mokesčių didinimą ir iškastinio kuro subsidijų atsisakymą.
Pasak jų, Lietuvos ekonomikos dekarbonizavimas pareikalaus ilgalaikių priemonių. Pirmenybė turi būti teikiama didėjančiam transporto sektoriaus ŠESD mažinimui, o senas ir neefektyvus automobilių parkas, didėjantis krovinių gabenimas keliais ir miestų plėtra reikalauja neatidėliotinų sprendimų..
Pastatų energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimas yra dar vienas iššūkis, nes nepakankamas energetiškai efektyvių pastatų fondas neigiamai veikia didelę pažangą, padarytą mažinant šildymo išmetamųjų ŠESD kiekį naudojant biomasę ir atliekas.
Pramonės sektoriuje istoriškai žemos iškastinio kuro kainos stabdė greitesnį perėjimą prie atsinaujinančios energijos, nors dabartinė geopolitinė situacija ir energetikos kainų krizė keičia paskatas.
Galiausiai žemės ūkyje turėtų būti reguliuojamas vis didėjantis sintetinių trąšų naudojimas augalininkystei ir keičiama sėjomaina vietoje monokultūrų auginimo.
Pajamos, gautos iš tolygiai didėjančios anglies dioksido kainodaros, leistų ne tik pasiekti klimato švelninimo tikslus, bet ir perskirstyti lėšas ŠESD mažinimo priemonėms ūkio subjektams ir namų ūkiams bei padėtų sumažinti socialinę klimato kaitos naštą.
Technologijų plėtra šalyje – raktas į klimato neutralumą
Studijoje nurodoma, kad Lietuvai iki 2050 m. norint tapti klimatui neutralia valstybe vien tik anglies dioksido kainodaros nepakanka. Būtina inovatyvių technologijų plėtra, ypač transporto ir pramonės sektoriuose. Tikslinė parama būtina siekiant skatinti technologijų diegimą ir inovacijas.
Ekspertų teigimu, didelių klimato ambicijų įgyvendinimo ekonominės išlaidos, tinkamai sureguliavus aplinkosaugos mokesčius, būtų minimalios. Reikšmingas išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas tik šiek tiek sulėtina metinį augimo tempą, o esant nuolatinei technologijų plėtrai, inovacijos subalansuotų minimalias ekonomines išlaidas.
EBPO ekspertai pabrėžia, kad dabartinis dėmesys subsidijoms gali išstumti privačias investicijas. Egzistuojantį didelį mažo anglies dioksido kiekio technologijų infrastruktūros finansavimo trūkumą EBPO rekomenduoja užpildyti privataus sektoriaus investicijomis.
Mažos kapitalo rinkos turėtų būti toliau plečiamos regioniniu mastu, kad investuotojai susidomėtų aplinkai draugiškų sprendinių ir technologijų finansavimu, o finansinės priemonės turi būti pritaikytos skirtingiems investuotojų poreikiams. Savivaldai rekomenduojama glaudžiau bendradarbiauti, kad būtų galima sutelkti žinias, pavyzdžiui, kurti bendrus paslaugų centrus arba projektus ir kartu pasiekti didesnį mastą bei sumažinti išlaidas.
EBPO studijos tikslas – išanalizuoti alternatyvas, kaip Lietuvai efektyviai naudojant lėšas pasiekti Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje nustatytus tarpinius ŠESD mažinimo tikslus ir klimato neutralumo tikslą iki 2050 m. Studijoje vertintos atskirų ūkio sektorių dekarbonizavimo galimybės ir pateiktos politinės rekomendacijos Lietuvai.
Su studija „Poveikio klimatui neutralumas iki 2050 m. – reformų Lietuvoje galimybės“ galite susipažinti čia. Konferenciją tiesiogiai kviečiame stebėti Aplinkos ministerijos socialiniame tinkle „Facebook“.
