Kuo jūs dabar užimti? O ką turėtumėte veikti? Kaip šiuo metu jaučiatės?
Pabandykite užrašyti atsakymus į trumpus klausimus. Nėra jokių sudėtingų rašto darbų. Vienas sakinys. Kuo tiksliau ir aiškiau. Užrašėte? O dabar perskaitykite balsu.
Greitai blaivinantis pratimas. Tai pirmas fokusavimosi etapas. Kitas etapas – nuspręsti, ką reikia padaryti, ir užsirašyti šį veiksmą kaip komandą. Viena fraze paaiškinkite, ko norite, aprašę veiksmą, kuris turi prasidėti tuojau pat.
Pavyzdžiui, „aš atsisėdu ir 30 minučių skaitau šią knygą“ arba „aš parašysiu 500 žodžių tekstą, vėliau padarysiu pertrauką ir atliksiu 10 prisitraukimų“. Viena komanda eis po kitos.
Kuo daugiau konkretumo, tuo ramesnis gyvenimas. Atrodytų, kad su tokia savikontrole turi gyventi pagal instrukciją ir prarandi laisvę. Bet iš tiesų atsiranda daugiau laisvo laiko. Laisvo nuo nerimo dėl to, kad nepadarysiu kažko svarbaus ir reikalingo, dėl to, kad veltui leidžiu laiką.
Supratau, kad tai MANO gyvenimas, tik aš esu už jį atsakingas ir tik aš priimu sprendimus. Reikia mokytis gyventi savarankiškai. Suprasti, kokį gyvenimą nori susikurti, ir nuo pamąstymų pereiti prie veiksmų. Kiekvieną minutę renkamės, kaip pasielgti: apie ką galvoti, ką sakyti, ką daryti. Kad gyvenimas būtų įdomus, reikia išmokti išgyventi kiekvieną momentą.
Kaip gyventi, kad pasirinkimai dažniau būtų teisingi?
Nuo ko jie priklauso? Kokias kryptis pasirinkti tobulėjimui?
Jeigu neprisiimsime atsakomybės, kad atitiktume kažkokias normas, sektume kažkokiomis metodikomis, gyvenimas pavirs žaidimu. Svarbiausia, kad turėtumėte daugiau variantų kitam ėjimui: pradedate kombinuoti, improvizuoti. Pasidaro įdomu, nes tik nuo jūsų priklauso, ką padarysite kitu momentu.
Iš ko susideda mano veiksmai? Kaip nusprendžiu, ką dabar daryti?
Tikslai
Visada surašau metų, mėnesio, savaitės, dienos tikslus. Šiam įpročiui jau daug metų. Jis padeda man neužstrigti, kai yra laiko, bet nėra noro ką nors veikti. Pasitaiko, kad bandai pats save apgauti, tarsi nežinodamas, kokios iš suplanuotų veiklų griebtis. Aš surašau savo tikslus į sąsiuvinį automatinio fokuso metodu: surašau visus darbus, kuriuos privalau nuveikti. Kai staiga pajuntu, kad buksuoju – paimu sąsiuvinį su sąrašu ir išsirenku iš jo, ką dabar darysiu. Buksavimo vaizdas labai ryškus. Aš buksuoju vietoje, prarasdamas laiką, nes prarandu sukibimą su dabartiniu momentu. Kai pradedu buksuoti nežinodamas, ko griebtis, aš prieš akis pasidedu sąsiuvinį su planais.
Skaitydamas numatytų veiklų sąrašą, būtinai užsikabini už kurio nors punkto ir pradedi veikti.
Vertybės
Tokio tipo planavimas surašant mintis į sąsiuvinį yra geras, kai sėdi prie darbo stalo, turi laiko ir renkiesi, kokios iš suplanuotų veiklų norėtum imtis. Kai bendrauji su kitais žmonėmis ir tave supa nuolat besikeičianti aplinka, atkakliai judėti savo tikslo link būtų neprotinga.
Tokioje situacijoje gelbsti vertybės.
Vertybės nulemia mūsų reakciją į įeinančią informaciją. Kaip atsakyti, kaip pasielgti, kaip priimti tai, kas mums skirta? Mano vertybių sąrašas neilgas, aš visada jį prisimenu.
- Vertinu galimybę įkvėpti žmones sąmoningiems pokyčiams.
- Man patinka palaikyti žmones, padėti jiems surasti tikslus ir resursus, kaip jų pasiekti.
- Aš stengiuosi visur susirasti šaltinį, kad galėčiau tobulinti savo sugebėjimus įdomiai gyventi.
Reaguoti į aplinkos iššūkius darosi paprasčiau. Atsiranda veiksmų prasmingumo pojūtis. Nebesielgiate reaktyviai, elgiatės taip, kad galėtumėte realizuoti vieną iš savo vertybių.
