Pokalbis su versliomis moterimis, konferencijos „Brandwomas“ organizatorėmis, kurios anykštėnes kviečia į susitikimą rugpjūčio 16 dieną 13 valandą Tilto g.
Apie moterų verslumą, vidines transformacijas ir drąsą eiti savu keliu kalbamės su Vilma Šeškevičiene – konferencijos „Brandwomas“ idėjos autore, ir Juste Linarte – bendraorganizatore, prisijungusia prie šios vizijos įgyvendinimo komandos. Renginys, gimęs iš vienos moters noro dalintis dar Lietuvoje mažai pažįstama prekės ženklo kūrimo metodika, šiandien jau vadinamas vienu įspūdingiausių slaptų vakarėlių šalyje.Keturių dienų konferencijoje, vyksiančioje spalio 2-5 dienomis Taujėnų dvare, nuo ankstyvo ryto iki vakaro bus kuriama išskirtinė patirtis – savęs pažinimo temos, krypties ieškojimas, asmeninio prekės ženklo kūrimo strateginės žinios ir bendrystė. Kaip sako Vilma, visa tai prasidėjo netikėtai – naktį pabudusi ji tarsi gavo „srautą“, kurį be jokio išankstinio plano ar renginių organizavimo patirties tiesiog užrašė. Vizija tapo realybe ne dėl logikos ar skaičiavimų, o iš vieno stipraus jausmo – tikėjimo, kad Lietuvai to reikia.
Ši kelionė nebuvo lengva. Subyrėjusi pirmoji komanda, finansiniai iššūkiai, asmeniniai praradimai – visa tai tapo dalimi kainos, kurią teko sumokėti už norą įgyvendinti drąsią idėją. Tačiau būtent išbandymai užgrūdino organizatores ir padėjo suformuoti brandžią ir kuriančią moterų bendruomenę.
Neatsitiktinai šių metų konferencijos tema – „Autentiškumo renesansas“. „Kaip giliai beskęstume, visada bus nuo ko atsispirti panirus į dugną”, – sako Vilma. Atgimimo tema skirta toms moterims, kurios tyliai sau prisipažįsta: „Man 36, o aš vis dar nežinau, kuo noriu būti užaugusi.“ Ir toms, kurios keičia savo gyvenimo kryptį ir nori išorinio palaikymo, kad išdrįstų pradėti verslą ar kitą svarbų pokytį.
Apie tai, kaip iš intuicijos gimsta struktūra, kokią kainą kartais tenka sumokėti už savo idėjos įgyvendinimą, ir kodėl šiandien svarbu kalbėti ne apie tobulumą, o apie tikrumą – pokalbyje su Vilma Šeškevičiene (knygų autore, asmeninio brando stratege) ir Juste Linarte (“Myshemen” prekės ženklo atstove).
Kas yra „Brandwomas“ ir kuo ši konferencija skiriasi nuo kitų organizuojamų Lietuvoje?
Vilma
„Brandwomas“ yra unikali, vienintelė tokia, išsiskirianti tiek savo formatu, tiek tema, tiek trukme, nepanaši į jokią kitą Lietuvoje, konferencija moterims. Čia nesiekiame įkvėpti ar motyvuoti, nors įkvėpimo, žinoma, tikrai netrūksta. Mūsų pagrindas – gilios, aiškiai struktūruotos žinios apie tai, kaip moteriai kurti savo prekinį ženklą ir veiklą bei visą tai susidėti į info verslo modelį. Pradėti ne nuo logotipo ar reklamos, o nuo savęs. Būtent šis modelis solo verslą gali išvesti į kitą – sėkmingai veikiantį, žinomą verslą.
Labai aiškiai supažindiname su viena labai svarbia – Žmogaus pažinimo sistema (pagal CG. Jungą “Archetipų metodika”). Ji padeda kiekvienai dalyvei suprasti, kokia yra jos esminė rolė: ar ji yra mokytoja, kūrėja, maištautoja, o gal globėja? Kai tai aišku, daug lengviau priimti sprendimus – kaip kalbėti, kaip save pristatyti, ką siūlyti, kaip siūlyti. Tada pardavimas tampa natūraliu žingsniu, o ne spaudimu sau ar kitiems. Remiantis šia sistema, vystomi garsiausi pasauliniai prekės ženklai, tačiau ši metodika Lietuvoje dar nėra plačiai naudojama, ypač tarp solo verslų. Todėl mums svarbu parodyti, kad galima kurti veiklą ne iš būsenos “kaip noriu atrodyti”, o iš būsenos “kokia iš tikro esu”. Išleidome net metodinę knygą lietuvių kalba.
Visa konferencijos struktūra sudėliota labai tikslingai. Čia nėra atsitiktinių temų. Viskas sukurta taip, kad dalyvė palaipsniui atrastų savo kryptį, įgautų pasitikėjimo savimi ir aiškumo, kaip veikti ir komunikuoti apie savo veiklą.
Beje, vizualinė dalis man asmeniškai labai svarbi – kadangi pati esu dizainerė, viską kuriu pati (nuo internetinės svetainės iki reklaminių banerių ar video). Man tai, kaip gyvas paveikslas. Noriu, kad kiekviena moteris, atvykusi į „Brandwomas“, jaustųsi tarsi įžengusi į pasaulį, kuriame iš naujo gali susipažinti su savimi.
Justė
Man “Bradwomas” nėra tik konferencija. Tai vieta, kurioje pirmą kartą pajutau, kad mano vidinis pasaulis – mano jausmai, vertybės, net abejonės yra ne silpnumas, o strateginis privalumas. Į “Brandwomas” atėjau kaip knygos „12 būdų, kaip legalizuoti savo (ne)NORMALUMĄ“ herojė, kaip istorija, kuri ieškojo tęsinio. Ir jį radau čia, tarp moterų, kurios savo vidinę galią atranda per pažeidžiamumą, per žinojimą kas esu. Pirmąkart gyvenime susidūriau su archetipų metodika, kurio ne tik įvardino mano vidinę tapatybę, bet ir leido ją panaudoti verslo komunikacijoje. Tai buvo tarsi veidrodis, kuriame pamačiau save aiškiai, ne tik kaip žmogų bet ir kaip prekės ženklą.
“Brandwomas” nėra tiesiog motyvacinė scena, tai – praktinė laboratorija. Čia negirdi vien šūkių „Tu gali“, čia išgirsti, kad „su Tavimi viskas yra gerai“. Sukurtoje saugioje moterims atsiverti erdvėje galima paleisti spaudimą „būti tobula“, prisiminti, kodėl pradėjai savo veiklą ir kokia jos gilioji paskirtis ir prasmė.
Man tai grįžimas į save, į autentišką verslą, kuris kalba mano balsu.
Kaip viskas prasidėjo? Kokia buvo pradžia, mintis, siekis?
Vilma
Viskas prasidėjo labai paprastai – nuo asmeninės patirties ir jausmo, kad kažkas neveikia. Buvau 3D specialistė, tikrai mokėjau savo amatą, bet visą laiką dirbau „po“ prekės ženklo vardu. Viską dariau tyliai ir nematomai. Ir kai nusprendžiau, kad noriu išeiti iš 3D industrijos ir pagaliau padaryti kažką savo, supratau…,kad nežinau, kaip.
Atrodė, jog turiu įgūdžių, bet kai reikia išeiti su savo vardu, su savo “veidu” – nežinojau,nei nuo ko pradėti, nei kaip, nei kam kalbėti. Pradėjau ieškoti informacijos, bet ji buvo padrika – vienur apie algoritmus, kitur apie tai, kaip užsiauginti sekėjų, bet visur trūko esmės – apie veiklos vertybes, apie tai, kaip susikurti veiklą, kuri atspindi tave, o ne tik tai, kas dabar madinga. Man visą laiką trūko to „didesnio paveikslo“.Ir vis galvodavau – ar tik aš viena taip jaučiuosi? Ir tada pradėjo gimti „Brandwomas“ – erdvė, kurioje moterys gali mokytis ne kaip gražiai susikurti logotipą, bet visų pirma supranta, kas jos pačios yra, iš kur ateina jų žinutė, kam jos ją siunčia, kaip komunikuoti, parduoti taip, kad nereikėtų vaidinti, apsimesti, o sėkmė ateitų iš buvimo savimi.
Kaip taip atsitiko, kad konferencijos bendraorganizatorės abi yra anykštėnės?
Justė
Tiesą sakant, tai net mums pačioms ilgą laiką buvo paslaptis. Su Vilma augome tame pačiame mieste, Anykščiuose, turime net bendrų draugų, bet…niekada nebuvome susitikusios. Iki tol kol susikūrė “Brandwomas”.
Pirmą kartą susitikome pirmojo “Bradwomas” konferencijos metu, kurioje dalyvavau kaip prekės ženklo atstovė. Tada tai buvo tiesiog įdomus projektas, profesinis susidomėjimas. O antraisiais metais įsitraukiau giliau, tapau minėtos knygos herojė, o Vilma pakvietė mane prisijungti prie komandos. Ir tik tada, jau dirbdamos kartu, išsikalbėjome esančios anykštėnės. Ir dabar, kai žiūriu atgal, atrodo taip ir turėjo būti, nes “Brandwomas” suveda ne tik profesionalus, bet ir giminingas sielas.
Kokie yra Jūsų patiriami iššūkiai?
Vilma
Didžiausias iššūkis visada tas pats – kaip iš nieko sukurti kažką. Kiekvieni metai prasideda nuo nulio, be biudžeto, tad reikia labai daug kūrybiškumo, empatijos ir pastangų suburti dalyvius, pranešėjus bei komandą. Visa tai gimsta iš kūrybos, juodo darbo ir gerų žmonių prisidėjimo.
Noriu, kad versli moteris, mama, žmona, bent kartą per metus sėstų į savo “moliūgą” ir atvyktų į puotą, palikusi rūpesčius už durų. Todėl pas mus visada vyrauja šventinė nuotaika, daug juoko ir muzikos.
Justė
Kaip ir Vilma minėjo, vienas didžiausių įššūkių, kurį nuolat patiriame, yra finansavimo paieškos. Ir tai apima ne tik rėmėjų paieškas, bet ir bandymus įtilpti į paramos gavėjų rėmus. Kartais, atrodo, einame keliu, kuriam gairių tiesiog nėra, turime jas susikurti pačios.
Visa tai reikalauja ne tik atkaklumo, bet ir tam tikros kūrybinės alchemijos. Turime gebėti, kaip sakau, „iš molio pastatyti namą“, sukurti profesionalų, įkvepiantį, aukštos kokybės renginį net ir tuomet, kai ištekliai riboti.
Tačiau būtent tokie iššūkiai dažnai įkvepia. Jie verčia ieškoti ne tradicinių sprendimų, o kurti naujus kelius, kurie tinka mums ir mūsų auditorijai. O kai matai, kokią vertę visa tai sukuria moterims, supranti, kad verta.
Kokios moterys susirenka į šias konferencijas? Ko jos ieško? Kaip keičiasi po vienos dienos?
Justė
Į šias konferencijas susirenka tokios moterys kaip aš – svajojančios, veiklios, kartais pavargusios, bet vistiek norinčios daugiau, tos, kurios jau padarė žingsnį iš komforto zonos, bet dar neatrado tikrojo savo balso.
Jos ieško ne tik žinių, jos ieško lūžio taško, švelnaus “spyrio į sėdimąją”, bet kartu ir suvokimo, kad viskas su jomis yra gerai. Jos nori išgirsti kitas, kurios jau ėjo tuo keliu, suklupo, pakilo ir dabar jau gali pasidalyti ne teorija, o tikromis patirtimis ir praktine išmintimi.
O pokytis… jis dažnai įvyksta net ne pranešimų metu, o pertraukose ir šiltuose pokalbiuose prie kavos puodelio, susitikus žvilgsniams „aš irgi taip jaučiuosi“. Viena diena čia – tai tarsi priminimas sau, kad esi gyva, kad gali, kad esi ne viena. Gera stebėti, kaip keičiasi jų požiūris į save, kai moterys vis labiau save priima, daugiau sau leidžia, kai skleidžiasi jų tikrosios savybės ir talentai.
Vilma
Į šią konferenciją susirenka labai įvairios moterys: vienos dar tik ieško savo kelio, neturi aiškios idėjos, bet širdyje jau nešiojasi stiprų norą keisti savo gyvenimą; kitos – jau sukūrusios verslus, tačiau iki šiol viską darė įprastai, be darbo su savo asmeniniu prekės ženklu. Ir būtent čia jos supranta, kad norint žengti toliau reikia ne tik naujų žinių, bet ir visai kitokio santykio su savimi.
Kartais per vos keturias dienas čia įvyksta labai gilūs pokyčiai. Būna, kad moteris priima sprendimą, kurio nedrįso priimti metų metus – išeina iš santykių, kurie slopino, pasirenka save. Ir kai vėliau parašo, kad tai buvo vienas geriausių sprendimų jos gyvenime – suprantu, jog tai, kas čia vyksta, yra tikra.
Nors visos moterys skirtingos – čia užsimezga tikros pažintys, gimsta draugystės, bendradarbiavimai. Bet svarbiausia – atsiranda nuoširdus viena kitos palaikymas.
Ko galima tikėtis iš šių metų konferencijos? Kas svarbiausia?
Justė
Šiemet Konferencijos tema – Renesansas. Atgimimas ne tik verslo srityje, bet ir asmeniniame lygmenyje. Atgimimas – tai ne žodis, o būsena. Komanda šiemet formavosi naujai, todėl natūraliai atėjo pokytis, kartu su naujais balsais, idėjomis, formatais ir, žinoma, dar daugiau širdies.
Labai džiaugiuosi, kad man teko kurti ir kuruoti visiškai naują “Brandwomas” dalį – Kūrėjų mugę. Tai bus tarsi solo verslų ekspozicija, ne tik jauki, bet ir versli erdvė, kurioje galėsi ne tik parodyti savo kūrybą, bet ir iškomunikuoti prekės ženklo esmę.
Viena didžiausių konferencijos staigmenų – vakarinis koncertas, kurio metu širdis šildys Vytauto Kernagio dainos, o jas atliks ne kas kitas, o charizmatiškasis Jokūbas Bareikis. Tad garantuojame daug įsimintinų, jaukių konferencijos akimirkų.
Be to, mes nesėdim rankų sudėję ir iki konferencijos vyksta svarbūs renginiai, vienas jų – vasaros renginių ciklas “Damų piknikai“. Artimiausias jų „Purpurinis piknikas“ (rugpjūčio 16 d. 13 val. Anykščiuose), legendinio festivalio „Purpurinis vakaras“ fone. Tai puiki galimybė “pasimatuoti” Archetipų metodiką ir “Brandwomas” bendruomenės vibraciją.
Vilma
Taip pat turime tarptautinį verslo patirčių mainų projektą, kurį pristatome vasaros renginių metu po praktikų. Siekiame apjungti patyrusius verslininkus su mažiau patyrusiais, ar tik pradėjusiais savo veiklą, tad tai gali būti kiekvienos verslios moters tarptautinis šuolis į Europos rinką.
Šaltinis: Nyksciai
