Įvertinimas
Pastaruosius dvejus metus daug dėmesio buvo skiriama pokyčiams, kurie keičia žmonių su negalia kasdienybę, galimybes įsidarbinti, dalyvauti visuomenės gyvenime, būti visaverčiais jos nariais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokius pokyčius pavyko įgyvendinti per pastaruosius dvejus metus.
ASMENINIO ASISTENTO PASLAUGA. Negalią turinčių žmonių savarankiškumą didina 2021 m. viduryje startavusi asmeninio asistento pagalba. Asmeninio asistento pagalbą gali gauti visi žmonės su negalia, kuriems šį poreikį nustatyto socialiniai darbuotojai, neatsižvelgiant į amžių, negalios sunkumą ar pobūdį. Per pirmus 6 šių metų mėnesius asmeninio asistento pagalba pasinaudojo 1327 žmonės su negalia, o per 2021 m. antrąjį pusmetį – 568 asmenys. Šią paslaugą galima gauti 58 savivaldybėse iš 60.
Jeigu žmogaus su negalia, kuriam reikalinga asmeninė pagalba, pajamos yra mažesnės už 314 eurus, asmeninė pagalba jam teikiama nemokamai. Jeigu pajamos didesnės, – turės apmokėti ne daugiau kaip 20 proc. pagalbos teikimo kaštų, o įmoka negalės viršyti 20 proc. žmogaus pajamų.
MOBILIŲ KOMANDŲ PAGALBA. Nuo 2022 m. vasario 1 d. žmonės, turintys judėjimo, klausos, regos, komunikacijos ar sensorikos sutrikimų, gali sulaukti mobiliųjų komandų specialistų pagalbos Vilniaus ir Klaipėdos regionuose. Tiesiai į namus atvykę specialistai padeda apsirūpinti konkrečiam žmogui reikalingomis techninės pagalbos priemonėmis: parenka tinkamiausią, apmoko, kaip naudotis, nuolat bendradarbiauja ir palaiko ryšį su techninės pagalbos priemonių gavėju ir pan.
TECHNINĖS PAGALBOS PRIEMONĖS. Padidintos dalies techninės pagalbos priemonių įsigijimo kompensacijos, o aprūpinimas techninėmis pagalbos priemonėmis tapo paprastesnis ir greitesnis. Žmonės, turintys klausos, regos, komunikacijos ar sensorikos sutrikimų, gali kreiptis dėl įvairesnių, inovatyvesnių ir jų individualius poreikius atitinkančių regos, klausos, komunikacijos ir sensorikos techninės pagalbos priemonių, sutrumpintas jų naudojimo laikotarpis. Techninės pagalbos priemones įsigijęs savo lėšomis ir pateikęs išlaidų dokumentus, žmogus gauna numatytą šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensaciją.
BŪSTO PRITAIKYMAS. Daugiau žmonių, turinčių negalią, būstas gali būti pritaikomas pagal jų individualius poreikius. Būsto pritaikymą organizuoja savivaldybė, pats žmogus savarankiškai arba skiriama būsto pritaikymo išlaidų kompensacija, jei žmogus nusiperka jo poreikius atitinkantį ar iš dalies atitinkantį būstą. Tas pats būstas žmogui gali būti pritaikomas kas 10 metų, išskyrus atvejus, kai pasikeičia asmens sveikatos būklė ar ugdymosi poreikiai, ar asmuo įgyja nuosavybės teise priklausantį būstą, jei prieš tai jam pritaikytas būstas buvo ne jo nuosavybė.
PASLAUGOS BENDRUOMENĖJE. Neįgaliųjų reikalų departamento įgyvendinamo projekto ,,Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ metu 6 Lietuvos regionuose, bendruomenėse, yra teikiamos keturios bandomosios paslaugos: apsaugoto būsto, socialinių dirbtuvių, įdarbinimas su pagalba ir pagalba priimant sprendimus.
NEĮGALIOJO APRŪPINTOJO STATUSAS. Žmonės, namuose slaugantys ar prižiūrintys pilnametį vaiką, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų, ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir (ar) įgalioti kitą asmenį jam atstovauti, laikinai aprūpinti, 36 mėnesiams nuo slaugomo ar prižiūrimo asmens pilnametystės sukakties dienos gali gauti neįgaliojo aprūpintojo statusą. Tai padeda geriau pasirūpinti pilnametystės sulaukusiu artimuoju ir tenkinti būtiniausius individualius jo poreikius.
SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ LYGIAI. Įsigaliojo negalią turintiems senjorams aktualūs specialiųjų poreikių lygio nustatymo pakeitimai. Liko galioti vidutinių ir didelių specialiųjų poreikių lygiai, todėl daugiau senjorų gali pasinaudoti 50 proc. nuolaida važiuoti viešuoju transportu.
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SKYRIMO TERMINAI. Sutrumpėjo socialinių paslaugų skyrimo terminai. Asmens ar šeimos socialinių paslaugų poreikis nustatomas per 10 kalendorinių dienų (k. d.) nuo prašymo gavimo dienos (buvo per 14 k. d.), o ilgalaikės socialinės globos poreikis – per 20 k. d. (buvo per 30 k. d.). Sprendimo dėl socialinės priežiūros priėmimas sutrumpėjo nuo 14 iki 10 k. d. nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, dėl socialinės globos – nuo 30 iki 20 k. d.
DIDESNĖ PARAMA ŽMONĖMS SU NEGALIA. 2022 m. du kartus padidinti baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu didėjo šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. Palyginti su 2021 m., 2023 m. pradžioje socialinės išmokos padidėja ketvirtadaliu (23 proc.), o šalpos pensijos – beveik trečdaliu (30 proc.).
SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJOS. 2022 m. socialinio draudimo senatvės pensijos ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos buvo indeksuotos du kartus. 2023 m. šios pensijos toliau nuosekliai augs.
AKTUALU DIRBANTIEMS
DARBAS ATVIROJE DARBO RINKOJE. Įsidarbinti atviroje darbo rinkoje žmonėms, turintiems negalią, padės prevencinės priemonės, pavyzdžiui, lydimoji pagalba įsidarbinus, parama darbo vietos ir darbo aplinkos pritaikymui, darbo asistento pagalba. Žmonėms su negalia minėtos naujovės reikš laisvę pasirinkti – kur beįsidarbintų, pagalba keliaus paskui žmogų, o jos apimtys nepriklausys nuo darbdavio statuso. Naujovės įdarbinant žmones su negalia atviroje darbo rinkoje laukia jau 2023 m. sausio 1 d.
Ruošdamasi pokyčių įgyvendinimui, Užimtumo tarnyba dvigubai padidino žmonėms su negalia paslaugas teikiančių atvejo vadybininkų skaičių iki 107.
PARAMA DIRBANTIEMS ATVIROJE DARBO RINKOJE.
Įdarbinimas subsidijuojant. Subsidija darbo užmokesčiui skiriama siekiant padėti žmonėms, turintiems negalią, įsitvirtinti arba išlikti darbo rinkoje. Darbdaviui kompensuojama dalis negalią turinčių žmonių darbo užmokesčio išlaidų.
Darbo vietų pritaikymas. Ši priemonė taikoma bedarbių įdarbinimui ar dirbančių darbo vietos išlaikymui, subsidijuoti darbo priemonių, darbuotojo aplinkos, gamybinių ir poilsio patalpų pritaikymą.
Subsidijos darbo asistento išlaidoms. Darbo asistentas žmogui su negalia, jei neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba yra nustačiusi darbo asistento pagalbos poreikį, padeda atlikti su darbu susijusias funkcijas.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas. Priemonės gali būti taikomos kompleksiškai, derinant skirtingas priemones: profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, stažuotė, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, parama judumui, įdarbinimas subsidijuojant, subsidija darbo asistento išlaidoms, darbo vietų pritaikymo subsidijavimas, savarankiško užimtumo rėmimas.
GARANTIJOS DIRBANTIEMS ŽMONĖMS SU NEGALIA AR AUGINANTIEMS VAIKUS SU NEGALIA. Tikimasi, kad derinti šeimos ar asmeninius poreikius su darbo įsipareigojimais bei įsitraukti į atvirą darbo rinką žmonėms, turintiems negalią, padės papildomos garantijos.
Mamadienis ir tėvadienis – ir auginantiems 1 vaiką. Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų, įgyja teisę į mamadienį ir tėvadienį 1 kartą per 3 mėnesius, o auginantys du vaikus iki 12 metų, kai vienas ar abu vaikai turi negalią, – 2 dienas per mėnesį (iki šiol buvo 1 d.).
Ne visas darbo laikas. Teisės aktų pakeitimai sudaro galimybes dirbti ne visą darbo laiką darbuotojui, slaugančiam šeimos narį, o taip pat darbuotojui, slaugančiam kartu su juo gyvenantį artimąjį. Tokia pat teisė suteikta ir darbuotojams, auginantiems vaikus iki 8 m., – šiuo metu tai galioja tik auginantiems vaikus iki 3 metų.
Nuotolinis darbas ir lankstus darbo laikas. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki 8 metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. O taip pat darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę, arba būtinybe slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį asmenį. Šie išvardinti darbuotojai turi galimybę dirbti jų pageidaujamu darbo laiko režimu.
Nemokamos atostogos. Įtvirtinta galimybė suteikti nemokamas atostogas ne tik slaugant sergantį šeimos narį, bet ir kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.
Nemokamas laisvas laikas. Darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jeigu jo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis, pavyzdžiui, liga ar nelaimingu atsitikimu, kai darbuotojas privalo betarpiškai dalyvauti.
Tinkama darbo vieta. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių.
Darbuotojui suprantama kalba. Darbdavys turi pateikti darbuotojui visą reikalingą informaciją lietuvių ar kita jam suprantama kalba, pavyzdžiui, lengvai suprantama kalba.
TIKSLINĖS IŠMOKOS DARBINGO AMŽIAUS ŽMONĖMS SU NEGALIA. Tikslinių kompensacijų dydžiai nuolat yra peržiūrimi. Pavyzdžiui, 2022 m. jie didinti 2 kartus. Tikslinės išmokos didėja ir nuo 2023 m. sausio pradžios.
KOKIE POKYČIAI LAUKIA NUO 2024 M.?
NEGALIOS NUSTATYMAS. Nuo 2024 m. pradės veikti naujas negalios vertinimo modelis kuomet negalia bus vertinama labiau atsižvelgiant į konkretaus žmogaus individualius poreikius, savarankiškumą ir kliuvinius būti savarankišku, bus vertinamos daugybė kitų sričių: mobilumas, apsitarnavimas, bendravimas, kasdienė veikla, gyvenamoji aplinka ir kt., tokiu būdu siekiant išsiaiškinti asmens pagalbos poreikį.
Be to, į negalios vertinimą bus įtraukiamas pats žmogus su negalia ir, esant poreikiui, teikiamas pagalbos koordinavimas, t. y. nedelsiant asmeniui būtų sudaromas reikiamos pagalbos ir (ar) paslaugų planas – jau pirminiame negalios vertinimo etape nustatomi kompleksinės pagalbos poreikiai ir pasiūlomas kompleksinis pagalbos paketas žmonėms su negalia integruotis į visuomenę ir darbo rinką, kas leis geriau užtikrinti asmenų su negalia teises ir sudaryti lygias galimybes visiems dalyvauti visuomenės gyvenime.
TAIKLESNĖ FINANSINĖ PARAMA. Negalios nustatymo pakeitimai glaudžiai susiję su pensinio amžiaus žmonėmis. Pagal šiuo metu galiojančią negalios vertinimo sistemą, darbingo amžiaus asmenims nustatomas darbingumo lygis ir jiems mokama netekto darbingumo pensija, kurios dydis priklauso nuo nustatyto darbingumo lygio ir asmens turimo darbo stažo.
Vis dėlto, jei vertinama pensinio amžiaus asmens negalia, jam nustatomas vienas iš specialiųjų poreikių lygių (didelių arba vidutinių). Nors specialiųjų poreikių lygis suprantamas kaip asmens savarankiškumo netekimo mastas, tačiau jis nėra vertinamas procentine išraiška kaip darbingumo lygis, o asmens gaunama senatvės pensija nėra siejama su jo negalios sunkumu.
Dėl šios priežasties, bus peržiūrimas senatvės pensijos skyrimas žmonėms, kuriems po senatvės pensijos amžiaus sukakties bus nustatytas dalyvumo lygis. Taiklesnės ir teisingesnės išmokos turės teigiamos įtakos vyresnio amžiaus žmonių su negalia skurdo mažėjimui šalyje.
„DARBINGUMO LYGĮ“ PAKEIS „DALYVUMO LYGIS“. Remiantis naujuoju negalios modeliu, bus kompleksiškai vertinami individualūs žmogaus poreikiai, atsižvelgiant į kliūtis, trukdančias jam visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis įvairiose gyvenimo srityse. Dėl šios priežasties pasirinktas terminas „dalyvumo lygis“.
Asmenims, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, negalios „persivertinti“ tikrai nereikės. Jiems nustatytas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygio mastui (pvz., darbingumo lygis 25 proc. lygus dalyvumo lygio 25 proc.).
Naujas negalios vertinimo modelis galios naujai, t. y. pirmą kartą dėl negalios vertinimo besikreipiantiems asmenims. Asmenims, kuriems negalios nustatymo terminas yra pasibaigęs, pakartotinis negalios vertinimas bus atliekamas pagal naują negalios vertinimo modelį.
Senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems iki naujo reglamentavimo įsigaliojimo buvo nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, turimi specialiųjų poreikių lygiai prilyginami dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui, 15 proc. dalyvumo lygis – asmenims, kuriems buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis; 40 proc. dalyvumo lygis – asmenims, kuriems buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.
PAGALBA IR PASLAUGOS KELIAUS PASKUI ŽMOGŲ. Šiuo metu reikiamų paslaugų ir pagalbos poreikis yra vertinamas įvairiose institucijose. Jau kitąmet asmeniui nustačius negalią ir išsiaiškinus, kokios pagalbos ar paslaugų žmogui reikia, kad jis galėtų aktyviai dalyvauti visose gyvenimo srityse, apie reikiamų paslaugų poreikį bus informuotos atitinkamos institucijos. Tuomet jau pačios institucijos susisieks su žmogumi ir suteiks jam visą reikiamą pagalbą. Kitaip tariant, ne žmogus, turintis negalią, ar jo artimieji ieškos pagalbos, bet pagalba „ateis“ pas žmogų.
INFORMACIJOS PRIEINAMUMAS. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos žmogui, turinčiam negalią, informaciją turės pateikti jam priimtinu ir suprantamu būdu. Informaciją pateikiant suprantamais būdais, informacinę aplinką pritaikius intelekto, regos, klausos negalią turintiems žmonėms, atsiras galimybė visą reikiamą informaciją gauti laiku ir suprantamai. Supratimas ir žinojimas paskatins ieškoti reikiamos pagalbos. Tikimasi, kad, pradėjus įgyvendinti suplanuotas naujoves, socialinės įtraukties priemonėmis per artimiausius 8 metus pradės naudotis apie 42 proc. žmonių su negalia.
SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS. Stiprinant ginčų nagrinėjimo institutą ir veiksmingesnę žmonių, turinčių negalią, teisę į teisingumą lygiai su kitais, atsisakoma skundų nagrinėjimo instituto per Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o minėtus skundus nagrinės Lietuvos administracinių ginčų komisija.
Ši komisija privaloma ikiteismine tvarka nagrinės skundus (prašymus) dėl Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl Agentūros vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.
