Snieguotą sausio 20-osios vakarą Kaišiadorys žaižaruojančiu šventiniu šou DURYS ATSIDARO atvėrė Lietuvos kultūros sostinės 2024 duris. Miesto širdyje – Teofiliaus Matulionio aikštėje – gausiai susirinkę kraštiečiai bei svečiai buvo pakviesti į simbolinę kelionę traukiniu, pro kurio „langus“ prabėgo visa įvairiaspalvė ir turtinga šių Kaišiadorims istorinių metų kultūrinė programa, ją vainikavo vakaro dangų nušvietusios ugnys ir konfeti pūga.
Kelionėje Kultūros sostinės metų atidarymo šventės dalyvius lydėjo geriausi krašto meniniai kolektyvai, Lietuvos scenos žvaigždės, gerų įspūdžių linkėjo Kaišiadoris aplankę garbūs svečiai: Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda, LR Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Kultūros ministras Simonas Kairys; susirinkusius sveikino Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna.
Šventė, kaip ir dera miestui, kurio plėtrai impulsą davė geležinkelis ir kurio herbe puikuojasi stilizuoti traukinių motyvai, prasidėjo atūžiantį traukinį imituojančiu būgnų šou, po kurio visų keturių scenų ekranuose pasirodė ir pats traukinys, „atvežęs“ trumpą, bet įspūdingą filmuotą pasakojimą apie Kaišiadorių istoriją, siekiančią XVI amžių ir totoriaus Chašaidaro dvarą, nuo kurio ir kilo miesto pavadinimas.
Susirinkusiųjų dėmesį prikaustė ne tik istoriniai šio nedidelio, tačiau unikalaus krašto momentai, bet ir Kultūros sostinės metų ženklo, sukurto kaišiadoriečio Sauliaus Jankausko, pristatymas. Juolab, kad šiame ženkle atsispindi ne tik istorija, bet ir pačių Kultūros sostinės metų koncepcija: Kaišiadorių rajonas išsidėstęs tarp keturių istorinių ir trijų etnografinių Lietuvos regionų, pagrindinių šalies kelių sankryžoje, jo žemes skalauja pagrindinės Lietuvos upės. Neatsitiktinai pasirinktas magiškas skaičius „keturi“ – ne tik ženkle, ne tik iššūkiu tapusiame ir sėkmingai pasiteisinusiame sumanyme atidarymo renginiui pasitelkti keturias scenas, bet ir numatytose keturiose kelionių kryptyse, kuriomis 2024-aisiais kaišiadoriečiai kviečia keliauti norinčius iš arčiau susipažinti su krašto kultūra ir aplankyti bent dalį iš numatomų apie 200 renginių.
Kultūros sostinės ženklo pristatymą vainikavo įspūdingas Viduramžiai.lt specialiai sukurtas „Ženklo šokis“. Po jo pagrindinis atidarymo šventės vedėjas – Traukinio mašinistas – pagaliau atskleidė ilgai po paslapties šydu rengėjų saugotą kultūrinę metų programą.
Simbolinėje kelionėje „Atminties sakmė“ kryptimi lydėjo Kaišiadorių kultūros centro choras „Do-diez“ (vadovė Laima Mažuolytė), Žiežmarių kultūros centro Pakertų moterų vokalinis ansamblis (vad. Laimutė Kaulakienė) ir atlikėja Bjelle. Pažintį su visą puokšte spalvingų renginių žadančia kryptimi „Etnoskonis“ gražiai įprasmino charizmatiškasis Povilas Meškėla su Rumšiškių kultūros centro vokaliniais ansambliais „Vija“ (vad. Modesta Kalinauskienė) ir „Žigla“ (vad. Deimantas Raščinskis). Kryptimi „Meno spalvos“ kartu su susirinkusiais keliavo ne tik studijos „Tagretukas“ dainorėlės (vad. Jurgita Jašauskienė), bet ir grupė „Baltos varnos“, o pažintį su kelionių kryptimi „Pažinimo pėdos“ nuspalvino Kaišiadorių kultūros centro moterų choras „Nona“ (vad. Jurgita Jašauskienė) ir scenos žvaigždė Linas Adomaitis.
Šventės atidarymo pabaiga nušvito įspūdingu ugnies šou, pažėrusių nepamirštamų akimirkų ir privertusiu visų širdis plakti vienu ritmu bei dar karščiau pakursčiusiu kaišiadoriečių pasiryžimą plačiai atverti savo krašto lobius tiek čia gyvenantiems, tiek svečiams, kurių Kaišiadorys laukia visada, bet šiemet – ypatingai.
S. Jankausko nuotrauka
Snieguotą sausio 20-osios vakarą Kaišiadorys žaižaruojančiu šventiniu šou DURYS ATSIDARO atvėrė Lietuvos kultūros sostinės 2024 duris. Miesto širdyje – Teofiliaus Matulionio aikštėje – gausiai susirinkę kraštiečiai bei svečiai buvo pakviesti į simbolinę kelionę traukiniu, pro kurio „langus“ prabėgo visa įvairiaspalvė ir turtinga šių Kaišiadorims istorinių metų kultūrinė programa, ją vainikavo vakaro dangų nušvietusios ugnys ir konfeti pūga.
Kelionėje Kultūros sostinės metų atidarymo šventės dalyvius lydėjo geriausi krašto meniniai kolektyvai, Lietuvos scenos žvaigždės, gerų įspūdžių linkėjo Kaišiadoris aplankę garbūs svečiai: Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda, LR Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Kultūros ministras Simonas Kairys; susirinkusius sveikino Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna.
Šventė, kaip ir dera miestui, kurio plėtrai impulsą davė geležinkelis ir kurio herbe puikuojasi stilizuoti traukinių motyvai, prasidėjo atūžiantį traukinį imituojančiu būgnų šou, po kurio visų keturių scenų ekranuose pasirodė ir pats traukinys, „atvežęs“ trumpą, bet įspūdingą filmuotą pasakojimą apie Kaišiadorių istoriją, siekiančią XVI amžių ir totoriaus Chašaidaro dvarą, nuo kurio ir kilo miesto pavadinimas.
Susirinkusiųjų dėmesį prikaustė ne tik istoriniai šio nedidelio, tačiau unikalaus krašto momentai, bet ir Kultūros sostinės metų ženklo, sukurto kaišiadoriečio Sauliaus Jankausko, pristatymas. Juolab, kad šiame ženkle atsispindi ne tik istorija, bet ir pačių Kultūros sostinės metų koncepcija: Kaišiadorių rajonas išsidėstęs tarp keturių istorinių ir trijų etnografinių Lietuvos regionų, pagrindinių šalies kelių sankryžoje, jo žemes skalauja pagrindinės Lietuvos upės. Neatsitiktinai pasirinktas magiškas skaičius „keturi“ – ne tik ženkle, ne tik iššūkiu tapusiame ir sėkmingai pasiteisinusiame sumanyme atidarymo renginiui pasitelkti keturias scenas, bet ir numatytose keturiose kelionių kryptyse, kuriomis 2024-aisiais kaišiadoriečiai kviečia keliauti norinčius iš arčiau susipažinti su krašto kultūra ir aplankyti bent dalį iš numatomų apie 200 renginių.
Kultūros sostinės ženklo pristatymą vainikavo įspūdingas Viduramžiai.lt specialiai sukurtas „Ženklo šokis“. Po jo pagrindinis atidarymo šventės vedėjas – Traukinio mašinistas – pagaliau atskleidė ilgai po paslapties šydu rengėjų saugotą kultūrinę metų programą.
Simbolinėje kelionėje „Atminties sakmė“ kryptimi lydėjo Kaišiadorių kultūros centro choras „Do-diez“ (vadovė Laima Mažuolytė), Žiežmarių kultūros centro Pakertų moterų vokalinis ansamblis (vad. Laimutė Kaulakienė) ir atlikėja Bjelle. Pažintį su visą puokšte spalvingų renginių žadančia kryptimi „Etnoskonis“ gražiai įprasmino charizmatiškasis Povilas Meškėla su Rumšiškių kultūros centro vokaliniais ansambliais „Vija“ (vad. Modesta Kalinauskienė) ir „Žigla“ (vad. Deimantas Raščinskis). Kryptimi „Meno spalvos“ kartu su susirinkusiais keliavo ne tik studijos „Tagretukas“ dainorėlės (vad. Jurgita Jašauskienė), bet ir grupė „Baltos varnos“, o pažintį su kelionių kryptimi „Pažinimo pėdos“ nuspalvino Kaišiadorių kultūros centro moterų choras „Nona“ (vad. Jurgita Jašauskienė) ir scenos žvaigždė Linas Adomaitis.
Šventės atidarymo pabaiga nušvito įspūdingu ugnies šou, pažėrusių nepamirštamų akimirkų ir privertusiu visų širdis plakti vienu ritmu bei dar karščiau pakursčiusiu kaišiadoriečių pasiryžimą plačiai atverti savo krašto lobius tiek čia gyvenantiems, tiek svečiams, kurių Kaišiadorys laukia visada, bet šiemet – ypatingai.
S. Jankausko nuotrauka
