Spalio 24-25 dienomis Anykščiuose vyko pirmasis Lietuvos dramaturgų susitikimas – pranešimus, kuriuos inicijavo ir skaitė patys dramaturgai ir dramaturgės, lydėjo diskusijos, o vakarais – pjesių ištraukų skaitymai. Renginys buvo nemokamas ir atviras Anykščių bendruomenei, jame dalyvavo 28 dramaturgai ir su dramaturgija dirbantys profesionalai, taip pat į renginius prisijungė panašus skaičius anykštėnų. Susitikimą organizavusio Lietuvos teatro centro atstovė Kristė Agota Savė renginio pradžioje sakė, jog tikisi, kad Anykščiai kasmet taps tuo tašku, kuriame susiburs Lietuvos dramaturgai ir su dramaturgija bei pjesėmis dirbantys profesionalai. Tačiau ne mažiau svarbu, pasak jos — kad šį renginį pamėgtų ir patys anykštėnai.
Prieš dramaturgų susitikimą Anykščiuose vyko ir pirmoji dramaturgijos rezidencija – dvi savaites menininkės Jolantos Rimkutės įkurtoje Janydžių galerijoje viešėjo ir kūrė dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė. Čia būdama ji tyrinėjo Liudvikos Didžiulienės – Žmonos, pirmosios Lietuvos dramaturgės, bei kitų čia kūrusių moterų pėdsakus ir rašė pjesę „Orlanda” apie moteris-kūrėjas. Atidarydama dramaturgų susitikimą pirmuoju pranešimu Gabrielė paminėjo, jog šios moterys, savo gyvenimu ir darbais švietė kitiems, bet pačios liko šešėlyje. Susirinkusiems ji pristatė savo pažintį su Anykščiais, pasakojo apie rezidencijos metu 12-ai anykštėnų surengtas kūrybinio rašymo dirbtuves, Anykščių moterų rašytojų palikimo tyrimą.
Dramaturgė Birutė Kapustinskaitė pranešimu „Ko reikia dramaturgų bendruomenei?“ palietė skaudulius ir džiaugsmus, kurie lydi rašančius scenai. Kalbėta apie vis dar paplitusį Lietuvoje dramaturgų ignoravimą, nes „jų nėra”, tačiau ir pasidžiaugta, kad bendruomenės pastangomis buvo sugrąžinta Auksinio scenos kryžiaus nominacija, skirta dramaturgijai. Pranešimas peraugo į diskusiją, prie kurios prisijungė dramaturgai Teklė Kavtaradzė ir Rimantas Ribačiauskas. Buvo diskutuojama apie aktyvios dramaturgų bendruomenės būrimo ir profesinės asociacijos steigimo poreikį, apie „dramaturgo”, „dramatisto”, „literatūrinės dalies vedėjo”, „pjesių autoriaus”, „teksto autoriaus” ir kitus cirkuliuojančius profesijos pavadinimų niuansus, profesinės terminologijos paieškas, buvo prisimintas ir prieš 12 metų Kelmėje įvykęs „tikrai pirmas” dramaturgų sąskrydis.
Po pietų pranešimą „Pasakojimų architektai: dramaturgai šiuolaikinėje audio dramoje” skaitė LRT KLASIKA radijo teatro koordinatorė Rasa Kregždaitė. Kalbėta apie tai, kokia yra radijo teatro pjesių specifika, egzistuojantys populiarūs žanrai, pastebimos seriališkumo tendencijos ir kokios sklaidos galimybės užsienyje bei Lietuvoje atsiveria tokias pjeses rašantiems. Vėliau bendrame rate diskutuota apie sąlygas, programas, kursus, galimybes, praktikas, kurių reikia norint užauginti naują stiprią Lietuvos dramaturgų kartą, ne kartą pasitelkti pavyzdžiai iš kino scenaristų ruošimo praktikos. Savo ilgamete patirtimi dalinosi LMTA Nacionalinės kino mokyklos (KIMO) dėstytojas Raimondas Paškevičius, dramaturgiją ir kūrybinį rašymą dėstanti Gabrielė Labanauskaitė, teatro prodiuserė Kristė Agota Savė.
Po oficialiosios dalies visi buvo pakviesti į „Istorijų dvarelį”, kuriame savo pjesių ištraukas skaitė autorės Paulina Pukytė ir Gabrielė Labanauskaitė. Vakare visi dalyviai ir svečiai bendravimą pratęsė Janydžių galerijoje, kur susipažino ir su rezidencijos erdve.
Antrąją dieną susitikimo svečiai pradėjo nuo diskusijos „Ar dramaturgija gali tapti savarankiška Lietuvos kultūros pristatymo užsienyje dalis?”, kurią moderavo Lietuvos kultūros instituto atstovė teatrologė Vlada Kalpokaitė-Kručkauskienė. Buvo apžvelgti ir itin sėkmingi šiais metais įvykę Lietuvos dramaturgijos pristatymai Geteborgo knygų mugėje (Švedija) bei RomaEuropa festivalyje Romoje (Italijoje), taip pat Lietuvos teatro centro ir Lietuvos kultūros instituto išleista pjesių rinktinė anglų kalba, skirta tarptautinei sklaidai „Hold On To Your Voice. Contemporary Lithuanian Women Playwright”. Diskusijoje dalyvavo dramaturgė ir žurnalo „Literatūra ir menas” redaktorė Lina Laura Švedaitė, dramaturgė Birutė Kapustinskaitė, kultūros prodiuserė Agnė Biliūnaitė, dramaturgas Rimantas Ribačiauskas.
Vėliau teatrologė Kristina Steiblytė ir psichoterapeutė Radvilė Varanavičiūtė įtraukė į diskusiją apie tai, kokius kolektyvinės pasąmonės judesius išduoda menas, pateikdamos pavyzdžius iš vizualiųjų menų, poezijos ir scenos menų. Atgal prie teatro visus sugrąžino aktorė, dramaturgė ir filosofė Goda Simonaitytė, kolegoms pristačiusi savo filosofijos studijų magistrinio darbo ištrauką apie mesianizmo apraiškas Lietuvos teatre. Pranešimas sukėlė minčių lietų, kontempliuojant sakralios mirties scenoje, kryžiaus, kaip apdovanojimo simbolio bei nuolatinio naujo genialaus režisieriaus-gelbėtojo laukimo aspektus.
Po filosofijos pereita prie labiau praktinių dalykų. Diskusijoje „Dramaturgijos festivaliai ir konkursai – kaip mums sekasi?“ buvo apžvelgtos svarbiausios Lietuvos dramaturgijos platformos: festivaliai, konkursai, renginiai. Apie juos pasakojo sostinės ir regionų atstovai: Dijana Petrokaitė iš Anykščių lietuviškos dramaturgijos festivalio „Pakeleivingi”, Andrius Merkevičius iš Valstybinis Vilniaus mažojo teatro konkurso „Dramatest”, Edvinas Vadoklis iš Varėnos kultūros centro Dalios Tamulevičiūtės festivalio. Buvo aptarti ir LNDT festivalis „Versmė” bei OKT rengiamas konkursas „Dramos teritorija”, Alytaus miesto teatro Commedia dramaturgijos konkursas ir kiti renginiai. Dalyviai sutarė, kad nors renginių vyksta nemažai, vis dar labai trūksta susistemintos informacijos: kas, kur ir kada vyksta, kas dalyvavo, ką pristatė, kur galima tai paskaityti ir t.t.. Susirinkę dramaturgai teikė siūlymus kaip gerinti konkursų sąlygas, kaip pritraukti į juos daugiau rašančių. Antrosios dienos programa baigėsi diskusija „Tiltai į ateitį”. Akcentuoti esminiai poreikiai: dramaturgų asociacijos, didesnio Lietuvos dramaturgų pjesių skaičiaus teatrų ir festivalių scenose visoje Lietuvoje, dramaturgų rezidencijų Lietuvoje ir užsienyje, pjesių leidybos bei statistinės informacijos rinkimo, darbo su teatro mokytojais ir teatro būrelių vadovais.
Pirmąjį dramaturgų susitikimą vainikavo trijų pjesių ištraukų skaitymai Anykščių viešojoje S. ir L. Didžiulių bibliotekoje. Kamerinėje aplinkoje, be mikrofonų, betarpiškai pjeses skaitė ir su susirinkusiais anykštėnais bei dramaturgų suvažiavimo dalyviais bendravo aktoriai Aistė Zabotkaitė, Irena Sikorskytė, Gediminas Rimeika, Rytis Saladžius. Dvi iš šių pjesių buvo skaitytos pirmą kartą viešai – tai Kristinos Steiblytės monopjesė „Lis“ ir Elžbietos Latėnaitės pjesė „Tavo dukros šypsena“. Programa buvo užbaigta Virginijos Rimkaitės pjese „virimo temperatūra 5425“ – tarp humoro ir absurdo klajojančios mintys labai gerai atspindėjo tai, kuo daugelis kultūros žmonių gyvena šiuo metu, jau antrą mėnesį laukiant esminių vyriausybės sprendimų dėl Kultūros ministerijos likimo.
Šaltinis: Nyksciai
