Ketvirtadienį pasirašytu įsaku D. Trumpas savo administracijai nurodė paspartinti procesą, suteikiantį leidimus komercinei žaliavų kasybai iš jūros dugno tarptautiniuose ir JAV vandenyse.
Įsaku siekiama „įtvirtinti JAV kaip pasaulinę jūros dugno mineralų tyrinėjimo ir plėtros lyderę“ ir „atremti Kinijos įtaką jūros dugno mineralinių išteklių srityje“, teigiama Baltųjų rūmų pranešime.
Giliavandenė kasyba daugiausia apima mangano išgavimą iš jūros dugno. Mangano gabalėliai jūros dugne susiformuoja per milijonus metų, o juose yra mangano, kobalto, vario ir nikelio, kurie galėtų būti naudojami gaminant elektromobilių akumuliatorius.
Tyrimai rodo didelius pavojus vis dar mažai ištirtoms giliavandenės jūros ekosistemoms. Be to, kai kurie ekspertai kelia klausimų dėl tokios kasybos būtinybės pereinant prie švaresnės energijos.
1994 m. įsigaliojusia Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija (UNCLOS) įsteigta Jamaikoje veikianti Tarptautinė jūrų dugno institucija (ISA), kuriai yra pavesta valdyti atvirų jūrų dugną. Be Europos Sąjungos, ISA narėmis tapo 168 konvenciją pasirašiusios valstybės, tačiau Jungtinių Valstijų tarp jų nėra.
„Nepaisydama visuotinio pasipriešinimo, JAV vyriausybė planuoja pradėti giliavandenę kasybą – ir pasisavinti teisę sunaikinti paskutinę neliestą Žemės buveinę“, – sprendimą komentavo aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“.
„JAV prezidentas Donaldas Trumpas faktiškai numoja ranka į bendrą sutarimą ir paverčia giliavandenę jūrą laukiniais Vakarais“, – pareiškime teigė „Greenpeace“ jūrų ekspertė Daniela von Schaper.
