Europos Sąjungos Modernizavimo fondas pirmajame etape neariminei žemdirbystei numato skirti 8 mln. eurų paramos. Rokiškio rajone susitikę Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos (LNTŽA) ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai diskutavo, kaip kuo efektyviau paskirstyti šią paramą.
Asociacijos kvietimu Rimšionių kaime lankėsi žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius, žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko patarėja Kristina Simonaitytė, ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės specialistai. Susitikti su žemdirbiais atvyko ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa. Asociacijai susitikime atstovavo Rokiškio, Kupiškio, Biržų, Pakruojo ir Anykščių rajonų žemdirbiai.
Parama – tiesioginės sėjos padargams įsigyti
Modernizavimo fondo, suformuoto didinti energetinį efektyvumą, lėšas planuojama skirstyti pagal aštuonias patvirtintas nacionalines finansavimo kryptis. Viena fondo paramos sričių yra žemės ūkis, įpareigotas mažinti anglies dvideginio emisiją. Lietuva dar šiemet iš fondo tikisi gauti 63 mln. eurų investicijoms, iš kurių 8 mln. planuojama skirti neariminei žemdirbystei.
LNTŽA siekia, kad neariminei žemdirbystei numatytos fondo lėšos būtų skirtos tiesioginės sėjos principu dirbantiems žemę, o paramos intensyvumas siektų 70 proc.
ŽŪM atstovai susitikime pristatė esmines nuostatas, kuriomis galima būtų remtis teikiant investicinę paramą žemdirbiams, sieksiantiems pereiti prie tiesioginės sėjos praktikos taikymo ūkiuose. ŽŪM manymu, šiai investicinei paramai turėtų galioti bendrosios viso augalininkystės sektoriaus investicinės paramos nuostatos. Paramos intensyvumas turėtų siekti 40 proc. ir tiesioginės, ir juostinės sėjos technologijų sekėjams.
Esminės diskusijos kilo dėl investicijų, kurias tinkamiausia būtų finansuoti fondo lėšomis. ŽŪM ir LNTŽA atstovai sutaria: parama turėtų būti skirta tik tiesioginės sėjos padargams įsigyti – lėšų nenumatoma traktoriams ar kombainams. Įgyvendinant Žaliąjį kursą svarbu, kad parama padėtų pasiekti keliamus tvaraus ūkininkavimo reikalavimus. Vyriausybės tikslas – didinti neariminiu žemdirbystes metodu dirbamą plotą bei mažinti energetinius poreikius žemės darbams.
Fondas, žinoma, nefinansuos viso tausojamosios žemdirbystės padargų komplekto, todėl, LNTŽA nuomone, šiandien labai svarbu įvertinti, kas ūkyje labiausiai mažintų kuro sąnaudas, kokių padargų tam pasiekti labiausiai reikia. Be to, kas taps prioritetu skirstant lėšas – dideli ar maži ūkiai? Ką labiau derėtų remti – pastangas plėsti padargų įvairovę ar skatinti siekius modernizuoti jau turimą techniką?
Anot ūkininko Nerijaus Uldukio, ateityje derėtų įvertinti ilgalaikes pastangas gerinant šalies dirvožemį, mažinant CO2 emisiją. Tokiam siūlymui pritarė ir agronomas Tautvydas Beinoras. „Neariminė žemdirbystė reikalauja didžiulės patirties, daugybės žinių. Balų reikia pridėti tam, kuris jau žino, kokios technikos jam reikia ir kur ją naudos“, – sakė T. Beinoras. ŽŪM atstovai pritarė, kad investicijoms svarbi kompetencija, tad paramos taisyklėse gali atsirasti naujų punktų.
Neariminė žemdirbystė – sudėtinga sistema
Anot UAB „Alfa Agro“ vadovo, pakruojiškio Virginijaus Beinoro, neariminė žemdirbystė nėra vien traktorius ar sėjamoji. Tai visa sistema, paremta minimaliu dirvos judinimu, maksimalia bioįvairove dirvos paviršiuje bei pačioje dirvoje. V. Beinoras siūlė perspektyvoje suformuoti žemės derlingumo siekio paketą, nustatant CO2 emisijos lygį hektare, ir už kiekvieną tvarios žemdirbystės hektarą mokėti išmoką.
Gražiu pavyzdžiu tapo susitikimo dalyvių aplankyti LNTŽA pirmininko, Kalvių kaimo ūkininko Jono Venslovo pasėlių laukai, kuriuose demonstruotas tiesioginės sėjos technologijų taikymas. Jau septynerius metus šiuo principu dirbantis ūkininkas neatsiprašinėja norago ir rodo gražius tarpinių kultūrų plotus, puikų žiemkenčių lauką, žaliuojantį net sunkioje molingoje dirvoje.
Parengta remiantis Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos informacija
