Po ilgų derinimo procedūrų apsispręsta, kad 2023-iaisiais duris atverti turėsiantis bokštas iš išorės atrodys kaip XVII-XVIII a. ir bus be stiklinio apžvalgai skirto paviljono viršuje. Pačiame bokšte planuojama įrengti interaktyvias ekspozicijas, kurios kainuos dar papildomą pinigų sumą.
Šis per 14 metų įvairiuose uostamiesčio strateginiuose planuose figūruojantis objektas turi ir idėją palaikančių, ir į ją atsargiai žvelgiančių specialistų ratą: esą nežinant visos Klaipėdos pilies atstatymo niuansų statyti vieną bokštą yra trumparegiška.
Bokštas tik iš išorės atrodys kaip senovėje, su renesansinio rišimo autentiškų parametrų plytomis: jo karkasas bus metalinis, nes atkuriant buvusias konstrukcijas su iki 3,6 metro storį siekusiomis sienomis nukentėtų išlikę senieji saugomi pamatai.
Nori įspūdžio Didžiojo bokšto atstatymas vadinamas seniausiu mieste investiciniu projektu. Jo ištakos siekia dar 1990-uosius, kai tuometinė miesto valdžia nusprendė piliavietės teritoriją atverti miestiečiams.
Dabar, praėjus dešimtmečiams, žalią šviesą Didžiojo bokšto statyboms uždegė paskutine derinančiąja institucija buvęs Kultūros paveldo departamentas (KPD), todėl oficialiai jau yra išduotas objekto statybos ir paveldo tvarkybos darbų leidimas.
