Todėl, pasak jo, pirmasis parkas negalėtų sumažinti elektros sąskaitų gyventojams.
„Mano vertinimu, mes dabar turėjome tikrai tam tikrą nesusikalbėjimą. Tai, ką mes paskelbėme, nėra, kad mes stabdome projektą ar jis vyksta kažkaip ne pagal planą“, – „Žinių radijo“ laidoje ketvirtadienį kalbėjo „Ignitis grupės“ vadovas.
Grupė kovą metiniame pranešime teigė, jog pirmojo Lietuvos vėjo parko veiklos pradžia gali nusikelti keletą metų, susiduriant su tam tikrais finansiniais iššūkiais bei visoje Europoje stringant žaliojo vandenilio projektams.
„Atsakingai veikdami, turime būtinai pranešti rinkoms, kad taip – poreikis šito parko gamybai susiformuos vėliau, bet tai nereiškia, kad mes vėluojame, stabdome ar darome projektui riziką, kad jis neįvyks. Jis yra strategiškai labai reikalingas, jis tikrai bus“, – tikino D. Maikštėnas.
„Tas pramoninis dekarbonizacijos parkas, kurį mes vystome, jo elektra nepatektų į biržą, nes jo visa gamyba yra užtikrinama ilgalaikiais kontraktais su didžiąja pramone Lietuvoje arba Vokietijoje ir kitur. (…) Kai jo gamyba nepatenka į biržą, jis negali sumažinti kainų visiems Lietuvos vartotojams“, – kalbėjo jis.
Anksčiau skelbta, kad pirmasis vėjo parkas veiklą pradėti galėtų 2033 m., tačiau tikėtina, kad šis terminas nusikels.
D. Maikštėno teigimu, pirmojo parko pagaminta elektra būtų reikalinga Lietuvoje ėmus formuotis vandenilio elektrolizės poreikiui, į šalį atėjus didžiosioms gynybos pramonės įmonėms ir duomenų centrams, nutiesus vandenilio kabelį į Vokietiją.
„Šitas parkas, poreikis jo gamybai susiformuoja vėliau ir todėl milijardines investicijas pradėti daryti per anksti kaip tik būtų neatsakinga“, – dėstė jis.
Viešojoje erdvėje kalbant, jog „Ignitis grupė“ į parko vystymą jau investavo 30 mln. eurų ir šią žalą, jeigu projektas visgi vėluoja, turėtų atlyginti valstybei, D. Maikštėnas, pabrėžė, jog tai yra normali praktika vystant didelių investicijų reikalaujančius projektus.
„Mūsų investuotojai gali projektuoti, kada mes leisime pinigus antrajam parkui, didžiąsias CapEx (investicijos į ilgalaikį fizinį turtą – ELTA) investicijas – nes dabar darome DevEx (…) vystymo investicijas.
Tam 30 mln. eurų išleidome, tai yra 1 procentas projekto vertės, tai yra visiškai normali praktika: yra daromos mažos investicijos į tyrimus, projektavimus ir kitus dalykus, o po to jau gavus statybos leidimą, žiūrima, kada susidaro teisinga situacija“, – pažymėjo D. Maikštėnas.
Pirmojo vėjo parko vystymo darbus „Ignitis“ grupė ketina užbaigti iki 2027 m., tuomet gauti statybos leidimą.
Anot D. Maikštėno, dekarbonizuotis vien didžiausioms Lietuvos pramonės įmonėms – trąšų gamintojai „Achema“ ir Lenkijos naftos koncerno grupės „Orlen“ bendrovei „Orlen Lietuva“ – iš viso reikėtų 16 teravatvalandžių (TWh) elektros, kai du jūros vėjo parkai generuotų po maždaug 3 TWh elektros.
Antrasis parkas – vartotojų kainoms už elektrą mažinti
Skirtingai nei pirmajame, skirtame didiesiems investuotojams, antrasis vėjo parkas, „Ignitis grupės“ vadovo teigimu, išskaidytų pagamintą energiją per dešimt kartų didesnį vartotojų skaičių ir „radikaliai“ mažintų sąskaitas už elektrą.
„Todėl yra antrasis parkas – tas, kuris turi contract for difference (schemą – ELTA), tai yra tas ilgalaikis kontraktas su visuomene, jis užtikrina, kad ta visa gamyba, kuri yra padengta CFD kontraktu, patenka į biržą ir mažina visų vartotojų kainas“, – aiškino jis.
Šio parko konkursas laikinai sustabdytas, kol Seimas nepatvirtins atnaujintų Vyriausybės sąlygų.
Tarp šių sąlygų ketinama palikti 15 metų valstybės skatinimo laikotarpį pagal CFD schemą, kuri reiškia, jog, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengia investuotojui, didesnei – skirtumą grąžina vystytojas.
Viceministras: pirmo ir antro jūros vėjo parkų konkursai buvo sukeisti vietomis
Tuo metu viceministras Airidas Daukšas tikino, kad Vyriausybei vis dar nėra aišku, kodėl buvo atsisakyta planų antrąjį vartotojams skirtą vėjo parką vystyti pirmiau ir vietoje jo nuspręsta imtis investuotojams skirto projekto.
„Dar ieškome atsakymų ir ne visus juos turbūt randame, kodėl nuspręsta sukeisti vietomis tą pirmąjį jūrinio vėjo parką su antruoju. (…) Pirminė vizija buvo dar praėjusio dešimtmečio pabaigoje, galima sakyti, (…) kad pirmiau startuotų tas antrasis vadinamasis parkas su parama, su ta CFD schema, ir tik po jo vyktų tas jau pirmasis dabartinis parkas, kurį yra laimėjęs „Ignitis“, – „Žinių radijui“ sakė A. Daukšas.
„Deja, bet to tokio racionalaus paaiškinimo ir supratimo, kodėl tie parkai, jų konkursai buvo sukeisti vietomis, nepavyksta rasti ir normaliai to suprasti“, – pridūrė viceministras.
Jis pakartojo, kad pirmasis vėjo parkas buvo skirtas sudarant tiesiogines elektros pardavimo sutartis ir taip siekiant ilgalaikės dekarbonizacijos didžiojoje pramonėje, o antrasis – plačiajai rinkai.
Tuo metu „Ignitis grupės“ vadovas aiškino, jog dėl karo 2022-aisiais Europoje prasidėjus energetikos krizei rinkoje pradėjo rastis daug be valstybės paramos sąlygos vykdomų jūros vėjo aukcionų, mat sukilusios energijos kainos tokių projektų vystymą darė finansiškai naudingesnį, be to, Europos Sąjunga (ES) aktyviau siekė dekarbonizacijos tikslų.
„Todėl atsirado tais metais ta galimybė šaliai pasinaudoti ta galimybe – jeigu yra europinis poreikis ir beparaminiams vartotojų parkams, o ne didžiosios pramonės parkams, kodėl nepasinaudoti ta galimybe“, –dėstė D. Maikštėnas.
Jo teigimu, tokiomis sąlygomis pirmąjį parką imtis vystyti buvo greičiau negu laukti antrojo paskelbimo.
„Kadangi (pirmasis – ELTA) parkas beparaminis, jam nereikia notifikavimo ES, jį galima paskelbti greitai, todėl, buvo ir pozicijos, ir opozicijos balsais greitai padarytos pataisos Seime ir atsirado galimybių langas, paskelbtas konkursas, kas nori dalyvauti ir pasiūlyti gamybą tam pramoniniam parkui“, – pridūrė grupės vadovas.
Valstybė planuoja iki 2030 m. Lietuvoje įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).
Pirmojo jūros vėjo parko rangovu 2023 m. tapo valstybės energetikos grupės „Ignitis“ įmonė „Ignitis Renewables“ su tarptautine partnere „Ocean Winds“.
Antrojo vėjo parko konkursas, paskelbtas pernai lapkritį, šiuo metu sustabdytas.
Kaip skelbta, pagal naujas sąlygas planuojama nuo 23 iki 8 metų trumpinti elektros pardavimo sandorio indeksacijos laikotarpį, tokiu būdu projekto kainą sumažinant 500 mln. eurų.
Pagal ankstesnes sąlygas, vėjo parko kaštai vartotojams būtų įskaičiuojami per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos dedamąją, jas atnaujinus, ši našta būtų perkeliama nuo elektros vartotojų pečių į biudžeto išlaidas per parko rangovo pelno mokestį už elektros pardavimą.
Pagal esamas sąlygas, maksimali vėjo parko projekto kaina per VIAP dedamąją vartotojams preliminariai ir pesimistiškiausiomis sąlygomis siekė 3,47 mlrd. eurų (arba 1,285 centai už kilovatvalandę), pagal naujas sąlygas, skaičiuojama, ji preliminariai sudarytų 2,1 mlrd. eurų (arba 0,779 centus už kWh).
