Iki metų pabaigos Inovacijų agentūra planuoja paskelbti iki 10 naujų finansinių kvietimų verslui ir pratęsti 1 ankstesnį kvietimą. Bendra šių metų investicijų kvietimų vertė sieks apie 55 mln. Eur, į kuriuos įmonės galės pretenduoti bet kuriame verslo brandos etape – nuo itin mažų iki brandžių pramonės bendrovių.
Didžioji dalis investicijų, 49,6 mln. Eur., bus skirta iš ES investicijų 2021-2027 m. finansinio laikotarpio lėšų, dar 2,99 mln. Eur – Norvegijos finansinio mechanizmo programos, 0,6 mln. Eur – Lietuvos valstybės biudžeto. Spalį taip pat planuojama pratęsti iš Lietuvos valstybės biudžeto finansuojamą lietuviškos kilmės prekių persertifikavimo priemonės kvietimą, kurio bendra vertė siekia 1,5 mln. Eur. Šių metų kvietimų planą ir viso ES investicijų 2021 – 2027 metų finansinio laikotarpio perspektyvas Inovacijų agentūra antradienį pristatė verslo atstovams inovacijų pusryčių metu.
„Reaguojame į situaciją ir girdime, kas šiandien labai svarbu ir ko šalies verslas laukia labiausiai. Suplanuotomis finansinėmis priemonėmis siekiama padėti įmonėms mažinti energetines, gamybos išlaidas, taršą, auginti įmonių produktyvumą. Įmonės taip pat galės dalyvauti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektuose“, – sako Vincas Jurgutis, ekonomikos ir inovacijų viceministras.
Didžioji dalis naujų verslo finansavimo investicijų šiemet bus skirta skatinti verslą pereiti link klimatui neutralios ekonomikos, diegti inovacijas ir kurti inovatyvius produktus pasitelkiant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP).
„Investicijos yra labai atsakingas kiekvieno verslo etapas, nėra lengva priimti šį sprendimą, o daugiausiai dvejonių kelia tokie klausimai, ar teisingas pasirinkimas, ar perspektyvu, ar pasiseks. Tai ypač aktualu šiuo metu, kai gali kilti abejonių, ar verta investuoti krizės akivaizdoje. Ne veltui valstybės teikiama pagalba ir ES finansavimo fondų finansavimas yra vadinama investicijomis: ES ir valstybė investuoja į tas sritis, kuriomis tiki. Ir nereikia stebėtis, kada atsiranda išlaidų kontrolė bei reikalavimas rezultatams – taip elgiasi visi investuotojai“, – teigia Romualda Stragienė, Inovacijų agentūros direktorė.
Pasak R. Stragienės, apsispręsti gali padėti suformuoti prioritetai, kurie rodo verslo perspektyvas ilguoju laikotarpiu, o svarbiausiais prioritetais ateityje išliks verslo inovacijų, skaitmenizavimo bei žaliosios ekonomikos skatinimo sritys. „Tačiau jeigu nelaimi loterijoje nenusipirkęs bilieto, tai ir pinigų investicijoms negali tikėtis be paraiškos. Mes esame suinteresuoti projektų įgyvendinimo planų, vadinamųjų paraiškų, konkurencija – turi laimėti geriausios idėjos“, – pažymi R. Stragienė.
Naujajame finansiniame laikotarpyje didesnis dėmesys bus skiriamas regionuose veikiančiam verslui –Vidurio ir vakarų Lietuvos (VVL) regionui. Nauja ir tai, kad kai kuriose numatytose ES finansinės paramos priemonėse naujiems VVL klientams bus taikomas didesnis iki 85 proc. finansavimo intensyvumas, kuomet Sostinės regiono pareiškėjams numatomas 50 proc. finansavimo intensyvumas.
Iš viso Inovacijų agentūros finansavimo priemonių portfelis šiuo metu siekia apie 873 mln. Eur, skaičiuojant 2021-2027 m. ES investicijų finansinį laikotarpį (511,2 mln. Eur), 2021-2027 m. laikotarpio Teisingos pertvarkos fondą (273 mln. Eur), misijomis grįsta mokslo ir inovacijų programų finansavimą (77,7 mln. Eur), Norvegijos finansinio mechanizmo programą (2,99 mln. Eur) ir 2022 m. Lietuvos valstybės biudžeto finansavimo priemones (2,1 mln. Eur). Šis investicijų finansavimas Lietuvos verslą pasieks per visus finansinio laikotarpio metus.
