2025-03-07
Programa „Čiurlioniui 150“ kovo mėnesį kviečia žiūrėti vizualinį koncertą iš Vilniaus Čiurlionio oro uosto, aplankyti tarptautinę parodą „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, nepraleisti restauruotų trumpametražių filmų programos „Kino pavasaryje“ ir gyvai išgirsti „Kalnų sonatą“.
Kovo 11-ąją 21 val. LRT Televizijos eteryje laukia vienas svarbiausių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metų jubiliejinės programos akcentų – vizualinis koncertas „Naktis Vilniaus Čiurlionio oro uoste“. Šventinę Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną muzikinis ir vizualinis pasakojimas kvies apmąstyti M. K. Čiurlionį kaip mūsų kultūrinio tapatumo šaltinį. Koncerte susitiks pianistai Mūza Rubackytė, Rokas Zubovas, Brigita Zavarskytė, džiazo legenda Petras Vyšniauskas, kompozitorius Kipras Mašanauskas, Valstybinis Čiurlionio kvartetas, choras „Aidija“, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai.
Šventinę savaitę Vilniuje ir Kaune, kino teatruose „Forum Cinemas“ ir „Romuva“, festivalyje „Kino pavasaris“ įvyks trijų restauruotų trumpametražių Lietuvos kino grandų filmų, dedikuotų Čiurlioniui, premjeros: Roberto Verbos „Seserys“, Arūno Žebriūno „Miške“ ir Algirdo Dausos „M. K. Čiurlionis: mintys, tapyba, muzika“.
Kovo 21 d. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje atidaroma bene svarbiausia Čiurlionio metų paroda – „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“. Tarptautinėje parodoje M. K. Čiurlionio kūriniai žibės tarp amžininkų (XIX–XX a.) bei šiuolaikinių žymių pasaulio ir Lietuvos menininkų. Daugiau kaip 70 dailės kūrinių, instaliacijų bei objektų ekspozicijoje atsiskleis Čiurlionio mąstymo ir matymo gylis bei novatoriškumas: nuo jūros gelmių iki kosmoso platybių. Bus eksponuojami kūriniai iš garsiausių Europos muziejų: Tate galerijos, Britų muziejaus, d‘Orsay muziejaus, Pompidou centro, Wenzelio Habliko muziejaus ir kt.
Tą pačią dieną Vilniuje esančioje koncertų salėje „Organum“ du džiazo ir improvizacinės muzikos meistrai – Dmitrijus Golovanov ir Janas Maksimovičius – kviečia į koncertą „Paskui Čiurlionį“. Koncerte Lietuvos genijaus muzikos grožį, trapumą ir didybę pianistas D. Golovanov ir saksofonininkas J. Maksimovičius per savo muzikinio požiūrio prizmę pateiks atlikdami aranžuotus M. K. Čiurlionio preliudus fortepijonui. Tai pirmasis Čiurlioniui dedikuotas džiazo meistrų koncertas šiais metais – „Paskui Čiurlionį“ bus galima išgirsti dar 8 Lietuvos miestuose.
Kovo 21 d. Lietuvos nacionalinė filharmonija kviečia į dar vieną dedikaciją Čiurlioniui – koncertą „Kalnų sonata. LNSO, Petras Geniušas, Victorien Vanoosten“. Programoje skambės prancūzų impresionisto Claude‘o Debussy ir Čiurlionio kelrodžio, įspūdingojo vokiečių autoriaus Richardo Strausso kūriniai bei žymaus lietuvių kompozitoriaus Osvaldo Balakausko simfonija-koncertas fortepijonui ir orkestrui „Kalnų sonata“, sukurtas 1975 m. ir skirtas Čiurlionio 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Kūrinius atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas) ir solistas Petras Geniušas (fortepijonas), diriguos Victorienas Vanoostenas.
Kovo mėnesį taip pat vyksta Vytauto V. Landsbergio dokumentinio filmo „Debesies laivu“premjeros Vilniuje, Kaune ir Merkinėje. Filme žaismingai pateikiamas M. K. Čiurlionio kūrybos ir profesoriaus Vytauto Landsbergio dialogas, profesoriaus mintimis ir atlikta muzika apibendrinamos pagrindinės Čiurlionio kūrybos esatys – muzika, dailė, žodinė kūryba ir net dizainas. Žodinę Čiurlionio kūrybą filme vizualizuoja minimalistiškai animuoti intarpai, sukurti Virginijaus Malčiaus, remiantis Čiurlionio piešiniais, atmosferiniais fonais. Filmo premjera žiūrovams visoje Lietuvoje numatoma 2025 m. rudenį.
2025 metais švenčiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų, UNESCO paskelbtą minima sukaktimi. Programą kuruojanti Vyriausybės kanceliarija kviečia pasinerti į Čiurlionio kūrybą su šūkiu „Giliau, nei siekia žvilgsnis“ – nes žymiausio visų laikų lietuvių menininko darbai nėra tik paviršiuje matomi vaizdai ar garsai, bet ir kodai, kuriuos smalsus žiūrovas gali tyrinėti. Daugiau informacijos apie šiai progai skirtą programą „Čiurlioniui 150“ rasite svetainėje ciurlioniui150.lt.
