Jei kada atostogausite Kretoje, tai būtinai aplankykite Agios Nikolaos miestelį. Įspūdingų vaizdų pamatysite jau atėję į jo centrinę dalį.
Vargu ar nuotraukos perteiks tą vaizdą, kuris atsiveria žvelgiant iš viršaus į įlanką apačioje.
Šis miestelis visiška priešingybė Anogios kaimeliui, apie kurį prieš tai pasakojau. Agios Nikolaos panašiai kaip ir Anogia nusėtas kavinėmis, bet čia skirtingai nei Anogijoje pagrindinę klientų masę sudarė turistai ir visi darbuotojai kavinėse puikiai kalba angliškai.
Pasivaikščioję po miestelį su Katiniene vėl užsiropštėme ant kalno ir prisėdome papietauti restorane – „Gioma moze„.
Gaila, kad daugelis stalų šalia šlaito buvo rezervuoti, tad prisėdome terasos gale ir besimėgavome dangumi plaukiančiais debesimi.
Įdomi detalė, rezervavimui jie naudoja tuščius vyno butelius.
Kadangi atostogaujame, tai ir vėl prie pietų alutis. Kažkas po viena apžvalga buvo paklausęs, – kodėl neparašau alaus pavadinimo, ir nieko apie alaus skonį nepasakau.
Tad šioje apžvalgoje pasitaisau: mums labiausiai iš skanautų alaus rūšių Kretoje patiko ten populiarūs „Mythos” ir „Alfa”.
Žuvienė su bulvėmis -8€
Žuvienė buvo neskaniausia iš to ką šių atostogų metu teko ragauti Kretoje.
Jei ne tie keli žuvies gabaliukai sriuboje, tai būčiau galvojęs, jog valgau trintą bulvienę tirštintą miltais.
Tad keli šaukštai ir sriuba keliauja į šoną…
Midijos – 12,00€
Midijų porcija ženkliai mažesnė nei tos, kurias teko valgyti Lietuvoje. Bet čia midijos ženkliai didesnės ir daug skanesnės. Tad šį kartą su Katiniene pasidalinę per pus midijas svarstėme apie antrą jų porciją, bet tuos planus kiek pakoregavo atneštas aštuonkojis.
Aštuonkojis – 14,50€
Gan įdomus patiekimas, skirtingai nei Lietuvoje, kur aštuonkojo kojas patiekia nepjaustytas, čia atvirkščiai, koją supjaustė ir nuguldė ant bulvių košės, pagardinę viską mini pomidoriukais ir alyvuogių aliejumi.
Tiek midijos, tiek aštuonkojis leido pamiršti žuvienę.
Nors daugelis mėgsta sakyti, kad skonis draugų neturi, bet neabejoju, kad aš neturiu savo rate draugų, kuriems ji patiktų.
Reziumuoju. Tai buvo dar viena graži diena Kretoje. O atneštas vietinis likeris leido pamiršti net žuvienę.
Juokingai buvo su tuo likeriu. Išgėrę po stikliuką saldaus gėrimo su Katiniene pasijutome apgirtę.
Tad pas padavėją pasiteiravau, kas čia per likeris ir kiek jis savyje turi alkoholio.
Pasirodo, mums su Katiniene suveikė taip vadinama – placebo, nes likeris buvo be alkoholio, tai tiesiog Kretoje populiarus migdolų sirupas skiestas vandeniu.
Tad po tokio padavėjo pranešimo su Katiniene prablaivėjome akimirksniu.
Skanu ir jei ne ta žuvienė, vertinčiau 5/5. Kainos taip pat nesikandžioja.
Gioma Meze
