ECB pirmininkės Christine Lagarde kalba Paryžiuje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime dėl naujo pasaulinio finansavimo pakto
Paryžius, 2023 m. birželio 23 d
Man tikrai didelė garbė šiandien būti su jumis šiame svarbiame aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame sprendžiama aktualiausia mūsų laikų problema.
Prieš aštuonerius metus Paryžiuje JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas atidarė COP21 pareikšdamas, kad „Paryžius turi pažymėti lūžio tašką. […]“ siekiant apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 °C.[[1]
Šiandien prieš mūsų akis užsidaro galimybė pasiekti šį tikslą: pastarieji aštuoneri metai buvo šilčiausi pasaulyje.[[2] o kritinė 1,5 C metinės temperatūros riba greičiausiai bus peržengta bent vienerius metus iki 2027 m.[[3]
Pasaulį jau dabar kamuoja rekordinės sausros, karščio bangos ir potvyniai. Jie sukelia kančias ir žalą kiekviename žemyne ir yra tik žvilgsnis į ateitį. Kiekvieno pareiga yra imtis visų įmanomų žingsnių, kad būtų pasiektas Paryžiaus klimato tikslas.
Tai ne tik teisingumo ateities kartoms reikalas, bet ir neabejotinai teisingumo ir atsakomybės už šiandienines kartas reikalas. Besivystančios šalys jau dabar labiausiai nukenčia nuo visuotinio atšilimo. Vienas faktas yra akivaizdus: besivystančios šalys yra pasirengusios patirti neproporcingą poveikio dalį. Daugiau nei 90 % žmonių, žuvusių dėl ekstremalių oro sąlygų per pastarąjį pusšimtį metų, gyveno šiose šalyse, kuriose įvyko daugiau nei 70 % praneštų nelaimių.[[4]
Kelias į priekį yra aiškus: turime žengti į priekį pasauliniu perėjimu, kad užtikrintume, jog mūsų ekonomika būtų atspari ateičiai. Tai reiškia ne tik sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iki grynojo nulio ir pritaikyti mūsų ekonomiką, kad jos būtų apsaugotos nuo klimato kaitos, bet ir šalinti pagrindines didelio gamtos naikinimo priežastis, keliančias grėsmę gyvybiškai svarbiems ištekliams, kuriais pasitikime savo išlikimu. ECB tyrimai rodo, kad vien Europoje daugiau nei 70 % mūsų ekonomikos yra labai priklausoma nuo gamtos ekosistemų paslaugų.[[5] – šis skaičius besivystančiose šalyse greičiausiai bus daug didesnis.
Priimdami šį iššūkį, turime bent tris svertus, kuriais galime padidinti finansavimą, reikalingą ekologiškam ir teisingam perėjimui pasauliniu mastu.
Visų pirma, vyriausybės turi vadovauti kovai su klimato kaita ir vykdyti savo įsipareigojimus finansuoti pereinamąjį laikotarpį.
Išsivysčiusios ekonomikos turi rodyti pavyzdį ir gerbti 100 milijardų JAV dolerių klimato įsipareigojimą, prisiimtą prieš 14 metų COP15 Kopenhagoje. Vyriausybės taip pat turėtų sutelkti privačius finansus įgyvendindamos pereinamojo laikotarpio politiką ir sukurdamos patikimą ir stabilią sistemą, kad pritrauktų kapitalo srautus nacionaliniu ir pasauliniu lygiu.
Antra, vyriausybės gali siekti daugiašalės finansinės struktūros reformos.
G20, šiais metais pirmininkaujant Indijai, gali atlikti pagrindinį vaidmenį atlaisvinant papildomą finansavimą. Tokią galimybę gali pasiūlyti daugiašalių plėtros bankų kapitalo pakankamumo sistemų peržiūra. Apskritai, kai įmanoma, turime nustatyti ir pašalinti viešąsias ir privačias kliūtis ekologiškam finansavimui visame pasaulyje.
Trečia, viso pasaulio centriniai bankai gali ir privalo pagal savo įgaliojimus remti finansų sistemos ekologiškumą.
Finansų sistemos ekologiškumo tinklas, vienijantis 127 centrinius bankus ir priežiūros institucijas iš viso pasaulio, atliko lemiamą vaidmenį spartinant pasaulinius veiksmus ir tai darys toliau.
Mes, ECB, taip pat laikome prioritetu atsižvelgti į klimato kaitą, nes i) ji turi įtakos infliacijai; (ii) tai turi įtakos mūsų balansui; ir (iii) tai yra finansinė rizika mūsų prižiūrimiems bankams. Pakoregavome savo įmonių obligacijas ir pakeitėme užstatą bei rizikos valdymą, kad geriau atspindėtume klimato riziką ir kartu suteiktų paskatų remti ekologišką ekonomikos perėjimą. Kaip priežiūros institucijos, mes užtikriname, kad bankai, priimdami verslo ir skolinimo sprendimus, atsižvelgtų į klimato riziką. Taip pat išbandome klimato kaitos poveikį ekonomikai ir finansiniam stabilumui. Savo patarimais, analize ir veiksmais siekiame valdyti finansinę riziką, kylančią dėl klimato kaitos, taip pat pateikti įrodymų, patvirtinančių mano ką tik paminėto perėjimo būtinybę.
Šie pokyčiai įvyko per nepaprastai trumpą, vos kelerių metų laikotarpį, atspindintį didėjantį mūsų pasaulinių kolektyvinių pastangų kovojant su klimato kaita pagreitį. Šiandieninė konferencija yra mūsų bendro atsidavimo paspartinti savo veiksmus įrodymas, kai siaurėja langas siekti mūsų klimato tikslų.
Vieningomis pastangomis galime išlaikyti 1,5 °C slenkstį. Kaip iškalbingai pasakė seras Davidas Attenboroughas: „Jei dirbame atskirai, esame pakankamai galinga jėga, kad destabilizuotų mūsų planetą, tai tikrai, dirbdami kartu, esame pakankamai galingi, kad ją išgelbėtume“.[[6] Savo veiksmais įrodykime, kad jis teisus.
