Budrių bendruomenėje per Jonines liūdna nebūna, o šventė vyko visą parą.
Joninės bendruomenėje tradiciškai pradedamos švęsti tekant saulei. Kai dangus pradeda šviesėti – puse keturių, paryčiui, bendruomenėje renkasi žvejai. Tik šių Joninių rytas buvo vėsus. Pro medžių šakas garsiai lakstė padūkęs vėjas, kapsėjo šalti, dideli lietaus lašai. Niekur nesigirdėjo paukščių čiulbesio. Salėje susirinkę žvejai neprognozavo gero laimikio. Tai kaip čia bus su žuviene? Čia vienas žvejys krepšyje sušaldytą lyną įsidėjęs juokavo: „Gal Joninių žuvienė nebus tokia šviežia ir gaivi, bet tradicijas bet kokia kaina išlaikysim!“
Nuskambėjo žvejo dainelė, pasiskirstė žvejai į komandas, palinkėjo vieni kitiems „nei žvyno nei uodegos“ ir išskubėjo į vandens telkinius. Aštuntą valandą, pabaigę žvejybą, sugrįžę sverti žuvies į Vilmos ir Roberto Kernagių sodybą, ne tokie ir liūdni buvo. Čia ir keturios lydekos pagautos, karosas, geltonas kaip saulė, kilogramo didumo, lynas gražuolis ir taip iš viso 8 kilogramai žuvies sužvejota. Gaspadinėm darbo teko, o Jonines pirmieji sočiai pradėjo švęsti katinai, smulkių žuvelių prisikimšę.
Trečią valandą popiet, susirinko gausus dviratininkų būrys, pasiruošęs dalyvauti Joninių orientacinėse varžybose – 100 paparčio žiedų. Kiekvienas dviratininkas gavo lapą, kuriame buvo aprašyta 10 legendų apie vietas, kur „žydi paparčiai“. Įdomiausia dalyviams buvo surasti paslėptą biblioteką. Čia įminus mįslę, paparčio žiedas buvo – knyga. Sužydo paparčiai ir vienoje kūdroje, čia reikėjo bristi į vandenį ir nuskinti „paparčio žiedą“. Kiek tolėliau medžiotojai „užaugino“ paparčius „ore“, balionuose, ir iš orinio šautuvėlio pataikius į balioną, dalyviai gavo „paparčio žiedą“ dovanų. Automobiliu dviratininkus lydinti Gražina smagiai pasakė: „Smagumo ir azarto čia ir vežimu nepaveši!“
Netruko čia ir vakaras atlėkti. Aštuntą valandą prie bendruomenės namų stadiono, svečių ir bendruomenės narių laukė bendruomenės simboliai – Jonė ir Jonas. Kaip žinote, pernai per Jonines bendruomenė atšoko Jonės ir Jono vestuves, apsigyveno jie laimingai bendruomenės namuose. Ši laiminga šeima susilaukė ir naujagimio. Čia daug darbo įdėjo Stasės Rulevičienės vadovaujama pynėjų grupė. Dar „pečiaus“ dieną slapto balsavimo būdu buvo išrinktas pirmagimio šiaudinuko vardas – Kaziukas.
Išrinko bendruomenė ir krikšto tėvus – Antaną ir Loretą. Ėjo visi į krikštynas smagūs, dovanas Kaziukui nešė. Čia gimė ir nauja idėja, parašyti ir per šventes pristatyti eilėraštuką, ar kitokį kūrinį iš bendruomenės gyvenimo. Pirmoji buvo pristatyta – „pasaka apie šiaudinukus Jonę ir Joną“. Šventės dalyviai šiltai bendravo, šašlykus, dešreles kepė, šoko ir dainavo, kol trečia valanda atkeliavo. Linksmuolis bendruomenės narys Dalius tarė: „Kaip visada, Budrių bendruomenė, šaunuoliai! Jonines trečią valandą ryte pradeda, o pabaigia trečią nakties.“
Štai tokie buvo šiemet smagumai Budrių bendruomenėje per Jonines.
Valentinas Gudėnas
Nuotraukos autoriaus.
Šaltinis: Nyksciai
