Ketvirtadienio pavakarę anykštėnai rinkosi į Viešosios bibliotekos salę, kur susitiko su legendinio filmo „Giminės“ scenaristu Broniumi Bušma. Bene pusantros valandos trukęs scenaristo pasakojimas apie tai, kaip buvo kuriamos „Giminės“, „Atžalos“ ir „Giminės. Po dvidešimties metų“ bei kodėl kilo mintis parašyti knygą „Giminės. Taip jie jas kūrė“, tikrai neprailgo.
„Kino filmo kūrimas – labai brangus dalykas. Televizijos serialą kurti – tai lyg maratoną bėgti. Mums paleidus į gyvenimą aštuonias „Giminių“ serijas, naujas LRNT vadovas „apkarpė“ finansavimą, tad mums patiems teko ieškotis pinigų. Kažkaip per geras pažintis, mus finansavo Klaipėdoje tuo metu veikęs Vakarų bankas. Oi, kaip mes tada visi trys – Ilginis, Vosylius ir Bušma – „sužvaigždėjome“. Mums kažkaip reikėjo atsidėkoti Vakarų bankui. Sugalvojome pasveikinti per televizijos pageidavimų koncertą juos su Naujais Metais, paprašėme laidos režisieriaus Valentino pasiūlyti kokį nenuvalkiotą kūrinį ir pažadėti, kad prie jo nieko daugiau neprikabins. Turėjome omenyje tai, kad būtų sveikinamas tik vienas Vakarų bankas, o ne kitos įstaigos ar gimtadienius švenčiantys lietuvaičiai. Jis nusijuokė ir pasakė, kad mums gali pasiūlyti tik tai, kas yra televizijos filmotekoje. Kiek patylėjęs, išrėžė: „Šitokie trys genijai, visi su fantazijomis. Paprašykit ko nors, kad jums parašytų naują dainą, padarykit videoįrašą, aš mielai įdėsiu į naujametinį sveikinimų koncertą. Sutarta?“
Kaip ir puikią idėją jis mums pametėjo, tačiau iki Naujųjų Metų buvo likusios tik dvi savaitės. Per tokį trumpą laiką sukurti žodžius, muziką, įdainuoti ir dar visą tai įrašyti – misija nelabai įmanoma. Apsispręsti padėjo greita režisieriaus Vosyliaus reakcija. Anot jo, žodžius parašys Strielkūnas, muziką Leiburas, o kas įdainuos, teks surasti. Tad nepasakojant visų smulkmenų, rezultatas gavosi toks – per naktį parašyti dainos „Giminės“ žodžiai, per kitą naktį sukurta muzika. Dabar reikia ieškoti, kad kas įdainuotų. Sėdi Vosylius, Ilginis ir Bušma televizijos kavinukėje, matome Stasys Povilaitis prie kito staliuko „kavinasi“ ir Aldona Stasiulevičiūtė ten pat. Jei trumpiau, kai pasiūlėme jiems nemažą sumą, šiek tiek „pasilaužę“, sutiko. Sausio 1-ąją per TV ekraną nuskambėjo daina „Giminės“, kuria pasveikinome Vakarų banko kolektyvą ir jo valdybos pirmininką Pertą Kravtą. Daina išpopuliarėjo labai greit. Toliau buvo dar gražiau. Utenos mėsos kombinatas paprašė leisti dešreles pavadinti „Giminių“, Panevėžio duonos kepykla – duoną, bendrovė „Alita“ sugalvojo „Giminių trauktinę“. Viena Švedų firma, tuo metu gaminanti pjūklus, pasiūlė mums 300 000 litų už tai, kad atskraidintumėm Mertiną ir Balsytę, kurie ten nusifilmuotų“, – greitakalbe pasakojo trijų televizijos filmų režisierius Bronius Bušma.
Apie tai, kodėl kilo mintis parašyti knygą, režisierius trumpai tarstelėjo: „Kas, jei ne aš. Turėjau daug nuotraukų, gyvenau dviejų kambarių bute, kol rašiau, visos grindys buvo nuklotos laikraščiais su straipsniais apie filmus. Norėjau parašyti apie aktorius. Esu labai dėkingas visai komandai, visiems aktoriams, kurie daug padėjo kuriant filmus. Buvo visko – ir barnių, ir aiškinimosi, ir nesusipratimų, ir gerų emocijų, ir juoko, ir kurioziškų situacijų. Beje, esu vienas iš tų, kuris parašė daugiausiai tekstų aktoriams“.
Dalina RUPINSKIENĖ
Šaltinis: Nyksciai
