Brazilijos Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį paskelbė porą nutarčių, patvirtinančių čiabuvių teises į žemę. Andre Borges/EPA-EFE nuotr
Rugsėjo 22 d. (UPI) — Brazilijos Aukščiausiasis Teismas balsavo už čiabuvių teisių į žemę palaikymą dviejuose aktyvistų sveikintuose nutarimuose.
Balsuojant 9-2 Brazilijoje teismas atmetė žingsnį, kad čiabuvių bendruomenės nereikštų pretenzijų į žemę, kurioje jos fiziškai negyveno 1988 m.
„Tegyvuoja čiabuvių pasipriešinimas“, – socialinėje žiniasklaidoje sakė čiabuvių advokatas ir Brazilijos čiabuvių ministerijos aukšto rango pareigūnas Eloy Terena.
Du teisėjus, balsavusius už vadinamąją „laiko žymeklio“ taisyklę, į aukštąjį teismą paskyrė buvęs Brazilijos prezidentas. Jairas Bolsonaro.
Teismas taip pat palankiai įvertino teritorijos atkūrimą Xokleng žmonėms, iš kurių jie buvo iškeldinti, o tai dabar sukuria precedentą už šimtus vietinių pretenzijų į žemę Brazilijoje.
Antropologai išsamiai paaiškino, kaip samdiniai buvo pasamdyti žiauriai išvaryti ksoklengus iš jų protėvių žemių. Ksoklengai dabar gyvena Ibirama La-Klano žemėse su kitomis dviem vietinėmis grupėmis.
Grupėms 1996 m. oficialiai buvo suteiktos teisės į 37 000 akrų žemės, tačiau jos ir toliau ginčijosi į žemę, iš kurios jos buvo išvarytos. Tabako augintojai ir ūkininkai, užėmę Xokleng protėvių žemę, sakė, kad jie dirba jau daugelį metų ir turėtų būti priversti persikelti.
Nutarimai buvo vertinami kaip atmetimas Bolsonaro, kuris kovojo už vietinių žmonių teises, kai jis vadovavo vyriausybei. Jis siekė atiduoti didelę dalį žemės, į kurią pretenduoja šios grupės, medienos, kasybos ir žemės ūkio pramonei, kad paskatintų Brazilijos ekonomiką.
Įstatymų leidėjai, kurie išlieka ištikimi Bolsonaro, kovojo su dabartinio prezidento Luiz Inácio Lula da Silva pastangomis paremti čiabuvių teises, įskaitant Aplinkos ministerijos galių blokavimą.
