Jus greičiausiai atpažino ir dėl to jums taip skaniai pagamino valgyti.
Tokias ir panašias replikas tenka skaityti komentaruose po apžvalgomis, kurių tekstuose maitinimo įstaigas įvertinu aukštu balu.
Tad norėdamas atsakyti panašiai mąstantiems, brūkštelėsiu kelis sakinius šios apžvalgos pradžioje.
Katinų komandą labai sunku atpažinti dėl trijų priežasčių.
Pirma: mums nereikia viešumo ar pripažinimo. Todėl mes savo apžvalgų nepapildome savo asmeninėmis nuotraukomis, nepasirašome tikrais vardais ar pavardėmis, o taip pat filmuodami trumpus filmukus nečepsime į ekraną, tam kad perteiktume patiekalo skonį.
Antra: mes turime profesionalią grimuotojų komandą, bei didžiulį angarą įvairiausių kostiumų. Tad į vieną restoraną gali užsukti piratų komanda, į kitą medikai, o gal net policijos pareigūnai.
Trečia: darydami nuotraukas mes nesinaudojame nei telefonais, nei juo labiau fotoaparatais. Tam tikslui mes naudojame slaptas kameras, kurios įmontuotos drabužių sagose, akinių rėmeliuose, rankinėse, bei Katinienės auskaruose.
Tiesa, mūsų turimų apvalumų nepaslepia niekas, bet džiugina tai, kad panašių į mus gerų žmonių Lietuvoje kasmet tik daugėja, tad mums maskuotis darosi vis lengviau ir lengviau.
Va ir šį kartą vykdami į „Sporto barą” Pasvalyje besimaskuodami apsirengėme su Katineine kaip du sportininkai iš Kauno – „Philipp Plein” sportiniai bateliai ir niekada iš mados Kaune neišeinantys „Adidas” treningiukai.
Užėję į barą apsimetėme, kad esame ką tik po rimtos treniruotės iš šalia veikiančio sporto klubo.
Kad sportininkų įvaizdis būtų labiau įtikinamesnis, bare dirbančio kolektyvo pasiteiravome apie čia sportininkams siūlomus kokteilius.
Nepasakysiu ar Katinienė klausėsi ką jai rimtu veidu apie kokteilius pasakojo darbuotoja, bet aš turiu prisipažinti, kad tas kalbas praleidau pro ausis, nes mano akys buvo įbestos į virš prekystalio kabantį meniu.
O dar kai tame meniu baltu ant juodo parašyta, jog perkant maistą gėrimai nemokamai, tai apie kažkokius papildomus kokteilius net kalbos būti negali.
Salotos su lašiša – 6,50€
Nors buvome užsisakę pagrindinius patiekalus, aš dar įkalbėjau Katinienę užsisakyti papildomai ir salotas su krevetėmis.
Argumentas buvo paprastas – kol įlendu į sportinę aprangą ir manęs ji neveržia, tol galiu kalorijų neskaičiuoti. Su Katiniene atvirkščiai, ji save labiau riboja.
O dar kažkoks gudrutis bare sugalvojo surašyti kalorijų kiekį, kurį jūs gaunate su kiekvienu patiekalu.
Bet pamačiusi man atneštas salotas, Katinienė paprašiusi jų tik paragauti, pati net nesuprato, kaip po pirmo kąsnio prisitraukusi prie savęs lėkštę pradėjo valgyti salotas, taip išgelbėdama mane nuo 327 kcal.
Matydamas, kad likau be užkandžio, užsisakiau mažą picikę. Tikrai nesitikėjau nieko įspūdingo, nes meniu jos nurodyta kaina buvo tik – 2,50€
Atleiskite, už tokią picos padraskytą nuotrauką, bet alkis po suvalgytos vienos krevetės padarė savo, nes tik po kelių kąsnių susivokiau, kad būsiu pamiršęs picą nupaveiksluoti.
Tad jei gyvenate Pasvalyje ir mėgstate šaldytas picas iš parduotuvės, keiskite mitybos įpročius, nes ši pica kelis kartus skanesnė už bet kurią šaldytą picą, o ir kaina ne ką didesnė, o kai kuriais atvejais net ir mažesnė.
Prie pagrindinių patiekalų garnyrą rinkome patys, tad neskubėkite smerkti virtuvės darbuotojų, nes prie lašišos gruzdintų bulvyčių užsisakė Katinienė, o ne virtuvė taip sugalvojo patiekti žuvį.
Lašišos kepsnys – 9,00€
Katinienei labai patiko žuvis, tiesa, ji po krevečių salotų prie bulvių net neprisilietė, jai pilnai pakako salotų.
Brandintos kiaulienos kepsnys – 12,00€
Vien į meniu įrašyti brandinta kiauliena nepakanka, reikia dar ją ir patiekti svečiui. Neminėsiu restoranų, kurių „meniukuose” reiktų žodį „brandinta” išbraukti, o palikti tik kiauliena arba jautiena, nes žmonės žinantys kas yra brandinta, ne tik semia skaitinėdami įvairią informaciją, bet daugelis brandintą mėsą jau yra valgę kituose restoranuose, ar namie gaminę patys.
„Sporto barui” panašios korekcijos meniu negresia, galiu tik patvirtinti, kad tą dieną valgyta kiaulė, po to kai krito nelygioje kovoje su skerdiku, prieš patekdama į virtuvę dar kurį laiką buvo brandinama. O brandinimo pagrindinis skiriamasis bruožas – mėsos minkštumas ir nemaišykite su tuo minkštumu, kuris išgaunamas naudojant mėsą minkštinančią druską.
Labai skanus ir sultingas kiaulienos nugarinės kepsnys su kauliuku ir lašinuko juostele palydėtas gruzdintų bulvyčių ir atskirai patiekto garnyro, buvo mygom sutvarkytas ir net nepasiūlytas Katinienei paskanauti.
Supratęs, kad padariau klaidą, nesuteikęs galimybės Katinienei bent paragauti kiaulienos mažyčio kąsnelio, išpirkdamas savo kaltę užsakiau desertuką, kurio Katinienė sutiko tik paskanauti.
Gal ji jo net ir ragavusi nebūtų, jei mus aptarnavusi mergina kaip svarbų argumentą užsakant desertą nebūtų paminėjusi, jog jis buvo gamintas be jokio pridėtinio cukraus.
Reziumuoju. Kaip jau supratote tą dieną mums nepavyko pasportuoti, bet suradome dar vieną puikią maitinimo įstaigą Lietuvoje, kuri slėpėsi mažame Pasvalio miestelyje. Ir jei ne draugų rekomendacija, vargu ar mes ten būtume užsukę, nes iš pavadinimo „Sporto baras” vargu ar eitu suprasti, kad šioje įstaigoje dar ir maitina, o ne tik pilsto raumenis auginantiems įvairiausio skonio sveikuoliškus kokteilius.
Tad 5/5 „Sporto barui” ir mes čia dar su Katiniene tikrai sugrįšime kai sugalvosime pamankštinti skrandžio raumenis…
p.s. Mūsų čia tikrai neatpažino, nes tos nuostabos su kuria darbuotoja paėmė iš mūsų Riebaus katino aukštą įvertinimą skelbiantį lipduką nesuvaidinsi, nebent esi labai geras aktorius, bet tuo atveju tu ne bare dirbtum, o filmuotumeisi Holivude.
„Sporot baras”
