Žinote ko su kiekviena diena vis labiau pasigendu? Tai lietuviškumo.
Nekalbant jau apie maitinimo įstaigų pavadinimus, ar ten vyraujančius patiekalus, užėjęs į maisto prekių parduotuvę vis sunkiau randu prekes su lietuviškais pavadinimais.
Kas slepiasi po anglišku žodžiu – „cheese” kokia močiutė vargu ar susigaudytų, jei prekės per pakuotę nesimatytų, ar ant pakuotės nebūtų pavaizduotas sūris…
Ta mada – maitinimo įstaigoms suteikti angliškus pavadinimus, prasidėjusi sostinėje ir kaip koks virusas persimetė ne tik į kitus miestus, bet apkrėtė tuo „užkratu” ir bažnytkaimius.
Tad prieš kelis mėnesius pamatęs „Tik Tok” programėlėje filmuką, kuriame linksmas senukas, su įspūdingo ilgio ūsais iš širdies pasakoja apie jo skanaujamus patiekalus bare „Šnekutis”, degiau noru apsilankyti šioje maitinimo įstaigoje ir pats.
Ir štai vieną dieną mano svajonė išsipildė. Įkalbinęs draugą palaikyti man kompaniją, kiek paklaidžioję „ratais – kvadratais” Vilniaus senamiestyje mes pravėrėme „Šnekučio” duris.
Tiek lipdukų viename bare dar nesu matęs net užsienyje. Kiek metų jie buvo renkami?
Įspūdinga aura viduje, tokio seno išlaikyto alaus baro.
Vartant baro meniu nekils minčių kurioje šalyje tu randiesi. Kiekvienas puslapis alsuoja lietuviui iki skausmo pažįstamais patiekalais.
Kadangi buvome labai alkani, tai meniu ilgai nevartę padarome užsakymą prie baro ir jau po kelių minučių mėgaujamės šaltu alučiu.
Dar po kelių minučių mūsų stalą pasiekia užkandžiai.
Keptos duonos mišrainė – 5,50€
Traški kepta duona plius pupelės, aš asmeniškai skanesnių salotų prie alaus ir nesugalvočiau.
Silkė su karštomis bulvėmis ir daržovėmis – 10,00€
Gal kokioje pakelės užeigoje mokėdamas už silkę 10,00€ ir pagalvočiau – jog brangu, bet tai juk Vilnius, ir dar pats senamiestis, kur patalpų nuoma ir darbuotojų algos kelis kart didesnės nei mažuosiuose miesteliuose.
O dėl tų daržovių mišinio, kuris buvo uždėtas ant silkės aš dar kada čia užsukęs tikrai tą silkutę užsisakysiu.
Agurkinė sriuba – 5,00€
Kaip pas močiutę kaime, mano pamėgtas posakis, labiausiai tiko nusakyti bare valgytai agurkinei sriubai. Kuriai gero poskonio suteikė joje besimaudantys apkeptos mėsytės gabaliukai.
Cepelinai 0,5porcijos – 5,00€
Cepelinas turėjo tik vieną minusą, jis buvo virtas ne mums užsakius, o greičiausiai ryte. Tokią išvadą padariau kai perpjoviau ir pamačiau jo vidinę tarkio pusę, kuri jau buvo pradėjusi sausėti.
Bulviniai vėdarai – 8,00€
Na o vėdarai yra mano mėgstamiausias bulvinis patiekalas. Minkštutis bulvių įdaras kartu spirgučiais ir grietine kosminiu greičiu paliko lėkštę ir apsigyveno mano pilve.
Reziumuoju. Džiaugiuosi, kad dar likę Lietuvoje tokių perliukų, kurie puoselėja lietuviškumą, nesigėdydami iškristi iš madingų maitinimo įstaigų perpildyto laivo.
Mes buvome dienos metu, bet aš pabandžiau įsivaizduoti kas šiame bare dedasi vakare, kai tarp užkandžių ir putojančio alučio liejasi ne tik lietuviška kalba, bet ir atvykusių svečių kalbos.
Ir visi kartu jie mėgaujasi lietuviškais užkandžiais bei kitais mūsų tautiniais patiekalais.
Dviese su arbatpinigiais palikome ne tik 45€, bet ir Riebaus katino lipduką, kuris patvirtina, kad čia Riebus katinas ne tik lankėsi, bet ir barą įvertino aukštu 5/5 balu.
Šnekutis
Šv. Mikalojaus g. 15, Vilnius
