Pagrindinė išskirtinio istorinio gatvės teatro spektaklio premjera vyks šią vasarą, liepos 5-7 d., Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmų organizuojamame XXII gatvės teatrų festivalyje „Šermukšnis“.
„Tai pirmasis mūsų bandymas praplėsti festivalio kontekstą organizuojant gatvės teatro meistriškumo kursą ir sukurti spektaklį “čia ir dabar”. Labai džiaugiamės, kad kvietimą išgirdo ir į kursą susirinko tokia graži tarptautinė komanda.
Nuostabiems gatvės teatro meistrams A. Schvarzsteinui ir J. Širvytei padedant gimsta labai įdomi ir netikėta 1923-iųjų metų sausio 15-osios įvykių meninė interpretacija„, – intrigavo festivalio “Šermukšnis” kooordinatorius, Žvejų rūmų kultūrinės veiklos vadybininkas Arūnas Peštenis.
„Šermukšnio“ publikos numylėtiniai
Adrianas Schvarzsteinas – argentiniečių kilmės ispanų aktorius, komikas, klounas, cirko ir teatro režisierius, gatvės teatro spektaklių kūrėjas ir nepaprastos energetikos menininkas.
Nuo 1989 metų dirba su įvairiais Europos cirkais, gatvės teatro trupėmis, bendradarbiauja su operos, teatro, televizijos projektais. Jo kuriami gatvės teatro pasirodymai jau du dešimtmečius sulaukia didžiulio pasisekimo tarptautiniuose festivaliuose visame pasaulyje, nes pagrindinis jų personažas – publika.
Jūratė Širvytė – šokėja, choreografė, režisierė, kurios specializacija – istorinis šokis ir teatras. Ji kuria choreografiją barokinėms operoms.
Su A. Schvarzsteinu ji pradėjo dirbti 2014 metais kaip režisieriaus asistentė, kuriant A. Banchieri madrigalinę komediją „La Barca“ Valdovų rūmuose.
Festivalio „Šermukšnis“ publikai šiedu gatvės teatro kūrėjai pažįstami iš anksčiau rodytų spektaklių „Gekumen“ („Sugrįžo“), „Šv. Genezijaus kelionė per Europą“ ir kt. Pastarasis Senųjų menų studijos kūrinys buvo rodytas internete kaip Vasario 16-ajai sukurtas ir Klaipėdai adaptuotas projektas „Signatarai eina fotografuotis“.
Istorinį gatvės teatro pasirodymą ruošianti trupė žada užkariauti Klaipėdos kraštą pozityvumu.
Neišnaudotas potencialas
„Projektą “Signatarai eina fotografuotis” ruošėme Klaipėdoje pandemijos metu su visom rizikom ir apsaugom. Ir jis puikiai pavyko.
Manau, kad Klaipėda turi labai stiprius teatrinius resursus, šaunų kūrybinį lauką, kuris, man atrodo, nepakankamai išnaudojamas”, – pastebėjo J. Širvytė.
Anot pašnekovės, akademiniams aktoriams, aktorinio meistriškumo studentams labai svarbu įvaldyti gatvės teatro techniką ir galimybes.
„Mūsų Lietuvos teatro mokykla vis dar laikosi senosios Rusijos teatrinės tradicijos, kuri pasižymi uždarumu, atskirtimi nuo žiūrovo. Tačiau laikai keičiasi ir teatras kinta, jame yra vis daugiau interakcijos, ėjimo į žiūrovą. Tai gali pasiūlyti gatvės teatro technika, kuri turi labai senas tradicijas ir sykiu yra labai šiuolaikiška.
Gatvės teatrui būtini specifiniai praktiniai gebėjimai ir žinios. Fizinis teatras, grupinė improvizacija ir sąmoningas viešosios erdvės naudojimas yra svarbūs elementai, kurie veikia žiūrovą ir įtraukia jį į gatvės spektaklio kūrybą. Kaip veikia gatvės teatro principai, suartinantys aktorių, žiūrovą ir viešąją erdvę, kaip pasinaudoti gatvės teikiamomis galimybėmis, kaip improvizuoti”, – gatvės teatro kurso pagrindinius uždavinius vardijo J. Širvytė.
A. Schvarzsteino ir J. Širvytės gatvės teatro kursai buvo skirti teatro, operos, cirko atlikėjams, studentams bei visiems profesionalams ar teatro, šokio mėgėjams nuo 16 iki 96 metų, kuriems svarbūs kontakto su publika bei fizinės improvizacijos įgūdžiai.
Juose galėjo dalyvauti kiekvienas norintysis. Tiesa, kursų dalyviai turėjo paruošti vieną solo kūrinį a capella, kuris bus panaudotas gatvės kuriamame spektaklyje, skirtame Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui.
Gatvės teatro kursas prasidėjo nuo istoriko Vasilijaus Safronovo paskaitos apie Klaipėdos krašto prijungimą prie Klaipėdos 1923 m.
Pažintis su istorija
Į gatvės teatro kursą Klaipėdoje netikėtai susirinko tarptautinė grupė. Jame dalyvauja du Lietuvos teatro ir muzikos akademijos studentai, klaipėdietis mimas Aleksas Mažonas, viena argentinietė, kuri šiuo metu gyvena Kaune, portugalė, gyvenanti Rygoje. Taip pat kurse dalyvauja vienas ukrainietis, kuris šiuo metu gyvena Vilniuje.
Penkių dienų gatvės teatro kursai prasidėjo Klaipėdos universiteto Baltijos istorijos ir archeologijos instituto vadovo, istoriko Vasilijaus Safronovo paskaita apie Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos 1923-iųjų sausio 15-ąją.
Kursų dalyviai, atidžiai išklausę istoriko pasakojimą, pažėrė aibę klausimų. Jie teiravosi, kokie pastatai susiję su Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos įvykiais, ar yra tuose įvykiuose dalyvavusių asmenų palikuonių, kiek buvo žuvusių ir kas tokie žuvo, koks tuo metu buvo Klaipėdos ekonominis gyvenimas, gyventojų pragyvenimo šaltiniai, laisvalaikis, įpročiai ir pan.
„Išgirdome fantastišką, labai teatrališką istoriją. Daugybę inspiracijų sukelia vien vaizdelis, kaip Lietuvos kareiviai persirengia vietiniais ir bando užkariauti Klaipėdos kraštą. Tai labai įdomu ir suteikia sparnus fantazijos skrydžiui iki begalybės“, – entuziastingai į pasakojimą reagavo J. Širvytė ir A. Schvarzsteinas.
Į Klaipėdą studijuoti gatvės teatro meno susirinko tarptautinė komanda.
Nuo pašto ženklo iki ananaso
Pasaulio piliečiu save laikantis A. Schvarzsteinas, kurio protėviai iš Balstogės emigravo į Argentiną, prisipažino, jog Klaipėdos krašto istorija jį jau seniai labai domina.
„Mano pažintis su Klaipėda prasidėjo nuo pašto ženklo.
Savo kolekcijoje turiu pašto ženklą, ant kurio parašyta „Mėmelis, Prancūzija“.
Taigi, jis buvo išleistas prancūzmečiu, tais laikais, į kuriuos nukels mūsų gatvės teatro pasirodymas”, – sakė režisierius.
Beje, J. Širvytė ir A. Schvarzsteinas jau ne pirmą kartą savo kūryboje remiasi istorija ir teigia, jog istorija yra labai įdomus šaltinis gatvės teatrui.
„Pirmasis mūsų bendras spektaklis, kuris gimė prieš aštuonerius metus ir vadinosi “Arrived„ (“Atvykėliai„), buvo apie du žydus, kurie prieš Antrąjį pasaulinį karą užsidarė Vilniuje esančioje slėptuvėje ir ten praleido 70 metų. Spektaklis prasideda nuo momento, kai jie išlenda iš slėptuvės po 70 metų ir pamato, kaip pasaulis pasikeitė. Šis spektaklis su didžiuliu pasisekimu apkeliavo visą pasaulį nuo Australijos iki Skandinavijos“, – pasakojo J. Širvytė.
A. Schvarzsteinas, paklaustas, kokios idėjos sukasi jo galvoje po V. Safronovo paskaitos, atsakė: „Svarbiausias dalykas yra nedėti ananaso į picą. Visa kita yra gerai“, – juokais palygindamas Klaipėdos istoriją su pica, kurioje daug ingredientų.
„Mūsų pasirodymas bus istorijos vertimas į gatvės teatro kalbą, kuri yra be žodžių, tačiau labai vizuali ir nukelianti į 1923-iuosius.
Paskaita įkvėpė permąstyti įsiveržimo sąvoką. Žodžiai „įsiveržimas, invazija“ turi neigiamą reikšmę, tačiau mes galime ją pakeisti ir sukurti pozityvią nuotaiką.
Kaip Lietuvos kariai 1923-iaisiais atvyko į Klaipėdos kraštą persirengę civiliais, taip mes galvojame apie kitokį, pozityvų įsiveržimą. Mes bandysime užkariauti Klaipėdos kraštą ne ginklais, o meilės dainomis. Neabejoju, kad mums tai pavyks„, – sakė “Vakarų ekpresui” A. Schvarzsteinas.
Festivalio geografija
Kursų metu sukurtas pasirodymas, skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, bus vienas pagrindinių šiųmečio gatvės teatrų festivalio „Šermukšnis“ akcentų.
Festivalis jau skelbia ir preliminarią programą. Liepos 5-7 d. Klaipėdos mieste ir krašte žiūrovai turės progos stebėti įspūdingus gatvės teatro pasirodymus, kuriuos atveš teatrai iš Lenkijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Danijos, Nyderlandų, Ispanijos, premjeras pristatys Klaipėdos pilies teatras, Benas Šarka ir kt.
