„Anksčiau mūsų laiveliai kėlė žmones į Smiltynę, į delfinariumą, plukdė ekskursijas. Dabar šitie reikalai yra baisiai apmirę. Labiausiai liūdime dėl to, kad negauname krantinės, prie kurios galėtume patogiai stovėti su laiveliais. Dabar mano pagrindinis darbas – sunkvežimiai, transporto paslauga. Gal šią vasarą pavyks užsidirbti pinigų laivo remontui, kad gaučiau techninės apžiūros pažymą, štai ir visos pajamos“, – sako A. Valentinas.
Liūdnos mišios
Kaip gyvena mažieji laiveliai?
Toks ir gyvenimas. Nuo 2020 metų uždrausta menkių žvejyba Baltijos jūroje ir greičiausiai tas draudimas bus tęsiamas ir toliau. Dėl to mes jau netekome trečdalio pajamų. Kai kurie mūsų asociacijos nariai 100 proc. gyveno iš verslo, kad kiaurus metus plukdė žvejus mėgėjus į jūrą gaudyti menkių. Žvejams profesionalams, kurie gaudo tinklais, išmokamos nemažos kompensacijos ir teikiamos visokios lengvatos. O juk jie, o ne kas kitas, su tinklais ir patvarkė visas menkes ir kitas žuvis. Jie buvo žuvų likvidatoriai. Kadangi vienas priekrantės žvejys stato 15 km tinklų, mums nebebūdavo kur pažvejoti su žvejais mėgėjais. Dėl kompensacijos mes kreipėmės į visas ministerijas, pirmiausia – į Žemės ūkio ministeriją, bet mums nieko nedavė.
Per pastaruosius dvejus metus dėl pandemijos mūsų keleivių liko tik trečdalis. Per metus neuždirbu nė 5 tūkst. eurų. Mūsų laiveliai stovi pririšti, mes niekur neplaukiame. Dabar mums liūdnos mišios ir kuo visa tai baigsis, – nežinia. Gal šią vasarą kiek pagerės mūsų reikalai. Korona pasibaigė, jeigu oras bus normalus, gal darbo ir turėsime, bet didelių vilčių nededame.
Jeigu bus uždrausta verslinė žvejyba Kuršių mariose, ar tai jums turės kokios nors įtakos?
Nė vienas mūsų narys Kuršių mariose nežvejoja, ten neplukdome žvejų mėgėjų. Gali plaukti, bet marios juk tuščios, tai ko ten plaukti. Anksčiau vykdavome sterkų pažvejoti, o jau keleri metai, kai nebe, nes tai tuščias reikalas – nebėra nei ešerių, nei sterkų.
Laivams nėra vietos?
Kiek šiuo metu jūsų asociacija turi narių ir laivų? Ar yra jau bankrutavusių ir pasitraukusių iš verslo?
Ne, bankrutuoti niekas nebankrutavo, tik palaidojome kelis draugus, tai liko jų laivai, kurie tikriausiai parduoti. Šiandien asociacijoje turime 19 narių, o laivų – apie 30: kai kurie turi ir po du, ir po tris. Laivų turime, bet reikia juos įdarbinti.
Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, po kurio laiko prasidėjo laivų pirkimas. Mūsų žmonės sumokėjo didelius pinigus, po 100 tūkst. litų už laivelį. Šiomis dienomis pora iš tų, kurie pirko tuos laivus nepriklausomybės pradžioje, turi šiokį tokį darbą, pavyzdžiui, aptarnauja dujų terminalą, plukdo žmones pirmyn atgal.
Sakote, uostamiestyje jūsų laivams nėra vietos, bet juk jie kažkur stovi.
Stovime Danės upėje ir piliavietėje. 2010 metais, kai Danės upės krantinės buvo perduotos koncesininkei UAB „Klaipėdos laivų remontas“ (KLR), buvo sutarta, kad mums bus skirta 300 metrų krantinės. Krantinių šeimininke ji dar bus 12 metų, tiek tęsis koncesijos sutartis. Koncesininkė norėjo 4 kartus padidinti krantinės mokestį. Nebeturime ką daryti, kur dėti tų laivų. Šiaip taip pavyko susitarti, kad krantinių mokestis už laivų stovėjimą būtų padidintas tik 20 proc.
Savivaldybė iš Uosto direkcijos gavo dvi krantines, einančias nuo Pilies tilto žemyn. Parašiau Klaipėdos merui laišką, jau antras mėnuo eina, bet jokio atsakymo, kurį turėjau gauti per mėnesį, neturiu. Net neinformavo, kad gavo mano prašymą. Vėl parašiau raštą merui. Ar teisinėje valstybėje normalu tokia komunikacija?
Nėra Savivaldybėje su kuo šnekėti
Kodėl kreipėtės į merą ir ko prašėte?
Kreipiausi į merą, kad nurodytų, į ką reikia kreiptis. Savivaldybė dar nepriėmė jokio nutarimo, kaip bus elgiamasi su tomis naujomis krantinėmis. Mes esame išsinuomoję krantinę iš KLR ir su savo laiveliais sukinėjamės prie Pilies tilto, išsodiname keleivius, ten mūsų apsisukimo vieta, galutinė laivų stotelė. Inspektoriai ir taip mus drausmina, kad tai vienas, tai kitas laivas uždaro Danės upę, tai kasmetinis triukšmas. Toje vietoje Danės upės plotis yra 27 metrai. Jeigu laivo ilgis 22 m, pastatyk kitoje pusėje laivelį, kurio plotis – 4 metrai, t. y. jeigu mums kas nors užstatys krantinę, viskas, esi uždarytas – mes negalėsime daryti posūkio, iškils didelių problemų. Todėl prašėme, kad paliktų tos krantinės galiuką niekam neatiduotą. Mums reikia, kad toje vietoje būtų laisva teritorija. Bet nesulaukėme jokios reakcijos. Liūdniausia, kad nėra Savivaldybėje su kuo šnekėti.
Savivaldybė leis laiveliams su elektriniais varikliais Danės upe plaukioti iki Botanikos sodo, rado tam ir lėšų, o mums reikia tik krantinės, bet ir tos neduoda.
15 metų iš koncesininko nuomojome krantinę, o šiemet priimtas sprendimas ten padaryti žvejams žuvų iškrovimo vietą. Iš mūsų paima tą krantinę, o apie tai, kad vietoje jos duotų kitą, nekalbama. Ar taip gali būti? Žinoma, irgi absurdas, kad 30 metų nebuvo tos iškrovimo vietos. Reikėjo ją įrengti tada, kai jos reikėjo. Dabar juk jos nebereikia, žuvų tai nebėra. Bet Savivaldybė pastatys „kranbalkę“, kuriai žada skirti 90 tūkst. eurų. Tai toks kranas, kuris iš laivo galės iškelti dėžę.
Norite pasakyti, kad mažieji laiveliai dažnai yra išstumiami iš jiems skirtos vietos?
Klaipėdoje mūsų laivams nėra vietos. Vadinamoji istorinių laivų krantinė 2007 metais buvo perduota Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Mes irgi turime teisę prie jos stovėti, bet muziejus skundžiasi, kad užimame jo vietą. Žmonės nenori pyktis ir pasitraukia nuo jos.
Kol prie tos krantinės nėra istorinių laivų, ar negalite stovėti jūs?
Jau tiek metų praėjo, bet prie tos krantinės nebuvo nė vieno istorinio laivo. Mes prie jos ir stovėdavome, turime Savivaldybės raštą, dar pasirašytą tuometinio mero Rimanto Taraškevičiaus, bet muziejus panoro, kad mes jam mokėtume. Niekas nenori mokėti, bet kartais, kai stiprus vėjas, mums ten reikia pastovėti, nes Danės upėje neįmanoma stovėti, o kitos vietos neturime. Per audrą daryk ką nori, – nėra į ką kreiptis.
Danės upėje prie Pilies tilto bus pastatytas kaip istorinis karo laivas „Sūduvis“. Tad buvo atlikta ekspertizė. Ji nustatė, kad jam upėje, ten, kur stovime mes, pavojinga. Įsivaizduojate? O jis juk tris kartus didesnis už mūsų laivelius, kurie gali stovėti. Žinoma, sulaužomi bortai, praduriami korpusai.
Į Smiltynę nebekelia
Ar dėl kėlimo į Smiltynę mažieji laiveliai konkuruoja su AB „Smiltynės perkėla“ keltu?
Nekonkuruojame. Mes nustojome plukdyti į Smiltynę keleivius gal prieš kokius 7 metus. Nebent vienas kitas laivelis kartais pabando. Liko tik plaukimas į delfinariumą. Iš esmės taip nutiko dėl klientų trūkumo. Kita priežastis – krantinės, nėra kur prisišvartuoti ir išlaipinti žmones. Seniai buvome sutarę su Uosto direkcija, ten mums buvo skirtas gabalėlis krantinės – 10 metrų. Bet paskui mus nustūmė į galą, nes viskas ten rekonstruojama. Šiomis dienomis buvau pažiūrėti, dabar mums ten nėra kur nė nosies įkišti.
Ar plukdysite šiemet žmones į Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumą?
Keltas irgi norėjo plaukti į delfinariumą, tada vyko konkurencija. Jis metus kitus paplukdė ir nustojo. Manau, turėjo patirti didžiulių nuostolių. Ir žmonėms daugiau kaip valandą trunkanti kelionė prailgdavo.
Mes planuojame šiemet plukdyti, bet tik kai prasidės sezonas – liepą, iki tol nebent kokį šeštadienį ar sekmadienį plauksime.
Dar vienas dalykas – krantinių būklė prie delfinariumo baisi: apgriuvusios, ten iki nelaimės vienas žingsnis. Kreipiausi ir į merą, ir į pasieniečius, ir į delfinariumą, bet nieko nedaroma. O juk kai tos krantinės buvo perduotos pasieniečiams, jie buvo įsipareigoję pastatyti krantines mažiesiems laivams. Jau praėjo kokie 25 metai – nei krantinės sutvarkytos, nei įsipareigojimai vykdomi.
Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras
Tikrai persiunčiau laišką Savivaldybės administracijai ruošti atsakymą. Negalėtų būti, kad mėnesius neatsakoma į raštą. Aš jį mačiau visai neseniai, nes atsimenu, kad jame buvo nurodytas ir Danės plotis, ir kiek metrų reikia laivui apsisukti. Žinoma, laukiančiam atsakymo diena atrodo kaip savaitė, o atsakinėjančiam savaitė kaip diena. Ne naujiena, kad jeigu žmonės negauna atsakymo tokio, kokio jie norėtų, iš karto įžvelgia kokią nors diskriminaciją ar ignoravimą. Nėra jokio „Pajūrio laivų“ ignoravimo, jie nėra stumiami lauk ar išvaromi. Siūlysiu administracijai, kad artimiausiu metu sėstų prie stalo su jų atstovais.
Gintaras NENIŠKIS, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius
Baisiai didelis susidomėjimas šitomis krantinėmis pradedant koncesininku ir baigiant asociacija „Pajūrio laivai“. Savivaldybė šitas krantines gali nuomoti arba atiduoti jų priežiūrą koncesijos pagrindais. Nemokamai disponuoti šiuo savo turtu ji gali leisti tik savo įstaigai, o kitiems – tik konkurso būdu. Taip mūsų valstybėje viskas yra sureguliuota. Kadangi koncesininko konkursas vyko numačius tam tikras krantines, dabar jų priežiūrą pavedus jam pratęsiant koncesiją kiltų teisinių problemų, nes jie gautų didesnę erdvę. Kalbant apie „Pajūrio laivus“ turėtų būti atlikta kokia nors procedūra. Suprantu jų norą, bet tą turtą reikės prižiūrėti, tvarkyti. Atsakymas jiems bus duotas pagal procedūras. Kol kas manome, kad tas krantines laikinai prižiūrėti reikėtų atiduoti BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“, kol bus priimti galutiniai sprendimai, ką mes toje vietoje darysime. Dabar apie tai daug diskutuojame sudarytoje darbo grupėje. Galbūt toje vietoje galėtų atsirasti kokia nors mūsų įstaiga, kuri užsiimtų krantinių eksploatacija, vandens kelių įveiklinimu, prižiūrėtų pontonus ir t. t. Gal atsirastų ir municipalinis Danės uostas. Galutinio sprendimo, kuriuo keliu eiti, dar nėra. Kol kas kito varianto neturime, pasirinkome paprastesnį. Konkurso tikrai neskelbsime, atiduosime krantines savo įstaigai ir toliau diskutuosime, kuris variantas būtų priimtiniausias miestui.
Vitos JUREVIČIENĖS, redakcijos archyvo nuotr.
