Kovo 13-15 d. Koli, Suomijoje, vyko Vizijos ir strategijos aplink Baltijos jūrą (VASAB) Baltijos jūros regiono Erdvinio planavimo ir plėtros komiteto posėdis, kuriame aptartas šiuo metu rengiamas VASAB vizijos 2040 įgyvendinimo programos veiksmų planas. Susitarta, kad jis turi apimti ir Baltijos jūros regiono saugumo aspektą.
Posėdyje dalyvavę Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos atstovai pažymėjo, kad VASAB vizija 2040 pradėta rengti dar iki karo Ukrainoje, ir joje nėra aptarti su tuo susiję Baltijos jūros regiono saugumo iššūkiai. Todėl tai turėtų atsispindėti vizijos įgyvendinimo programos veiksmų plane.
Nutarta, kad pagrindu galėtų tapti Vismaro deklaracija, priimta 2023 m. Joje Baltijos jūros valstybių ministrai įsipareigojo remti miestų ir regionų pastangas kovojant su tiesioginėmis karo pasekmėmis, pavyzdžiui, pabėgėlių antplūdžiu, ir pripažįsta svarbų teritorijų planavimo ir plėtros vaidmenį saugant ypatingos svarbos infrastruktūrą, užtikrinant energetinį saugumą ir didinant Baltijos jūros regiono atsparumą.
Susitikimo dalyviai atkreipė dėmesį į kitas labai svarbias temas – energetinės infrastruktūros plėtrą ir saugą, Baltijos regiono atsparumo didinimą ir geresnį pasirengimą būsimiems iššūkiams, prisitaikant prie ES politikos.
Šalių atstovai pasikeitė informacija ir apie politines naujienas, nacionalines teritorijų planavimo problemas, diskutavo kitais aktualiais komiteto veiklos klausimais.
Lietuvą atstovavę Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vyr. specialistė Algimantė Treinienė ir patarėjas Edvardas Minkevičius pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (LRBP) galioja iki 2030 m., o jo koncepcija parengta iki 2050 m. ir šiuo metu vyksta diskusijos, ar ši Koncepcija atspindi dabartinius geopolitinius pokyčius, Rusijos keliamą ilgalaikę grėsmę Baltijos regiono ir visos Europos saugumui.
Taip pat akcentavo, kad Vyriausybės nutarimu patvirtintoje LRBP įgyvendinimo programoje numatytos priemonės, kurios padės didinti Lietuvos teritorijos saugumą ir atsparumą minėtiems iššūkiams. Šios priemonės įgyvendinamos rengiant svavivaldybių lygmens teritorijų planavimo dokumentus.
Komiteto posėdžio, kurį organizavo šiam komitetui pirmininkaujanti Suomija išvakarėse, surengtas seminaras, skirtas Rusijos karo poveikio Rytų Suomijos regioninei plėtrai ir planuojamų saugumo priemonių pristatymui. Pastebėta, kad Šiaurės Karelijos regiono problemos prasidėjus karui, yra labai panašios, kaip ir visoje Baltijos regiono rytinėje dalyje: verslai susitraukė, nes turi persiorientuoti Pietų, Šiaurės, Vakarų kryptimis, tai yra nemažas iššūkis.
VASAB yra tarpvyriausybinis daugiašalis Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo formatas teritorijų planavimo ir plėtros srityje, kuriam vadovauja Ministrų konferencija, atsakinga už teritorijų planavimą ir plėtrą. VASAB valdo Baltijos jūros regiono teritorijų planavimo ir plėtros komitetas (CSPD/BSR), sudarytas iš atitinkamų ministerijų ir regioninių valdžios institucijų atstovų.
