2024-04-25
Ketvirtadienį Rygoje Helsinkio konvenciją pasirašiusių šalių ministrai paminėjo Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) įkūrimo 50-metį. Susitikimo metu aptarti iššūkiai, su kuriais susiduriama siekiant 2021 m. HELCOM Baltijos jūros veiksmų plane nustatytų tikslų. Ministrai diskutavo, kokios priemonės padeda įveikti iškylančias kliūtis, svarstė geopolitinės situacijos Baltijos jūros regione aktualijas.
Renginyje dalyvaujanti aplinkos viceministrė dr. Daiva Matusevičė pažymėjo, kad tarša ir ekologinė degradacija neturi sienų, o Baltijos jūros ekosistemos tvarumas gyvybiškai svarbus visoms su ja besiribojančioms šalims. Deja, esant dabartinei geopolitinei situacijai sąveika su Rusija ir Baltarusija net techniniu lygmeniu sudėtinga.
Pasak viceministrės, per pastaruosius dvejus metus įdėta daug pastangų skaitmeninant procesus, kurie jau prisideda prie prie upių, ežerų ir Baltijos jūros būklės gerinimo. Siekiant mažinti Baltijos jūros taršą ir subalansuoti trąšų naudojimą Lietuvoje buvo atnaujinta tręšimo metodika, sukurta trąšų deklaravimo sistema, sukurta nemokama ir patogi naudoti skaitmeninė priemonė, suteikianti ūkininkams galimybę sudaryti individualius kiekvienam laukui skirtus tręšimo planus , atitinkančius optimalias tręšimo normas.
Lietuva taip pat įgyvendino griežtas nuotekų tvarkymo taisykles, užtikrinančias valymo standartų taikymą tiek centralizuotoms, tiek individualioms sistemoms. Neseniai pradėjusi veikti Nuotekų tvarkymo informacinė sistema leis sukurti tikslų nuotekų sistemų registrą, kad būtų galima greitai reaguoti ir užkirsti kelią nevalytoms ar netinkamai valytoms nuotekoms patekti į aplinką. Be to, ji padidins atskirų nuotekų tvarkymo sistemų kontrolės efektyvumą.
Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos konvencijos tikslams įgyvendinti 1974 m. balandžio 25 d. įkurtoje HELCOM dalyvauja sienas su Baltijos jūra turinčios šalys ir ES.
HELCOM tikslas – tobulinti Baltijos jūros regiono aplinkos apsaugos tarptautinę politiką ir Baltijos jūros aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Prisijungę šalys yra įsipareigojusios stabdyti ir panaikinti Baltijos jūros baseino taršą iš visų taršos šaltinių, sumažinti ir, kur įmanoma, panaikinti neigiamą žmogaus veiklų poveikį jūrinei aplinkai.
HELCOM mastu keliami bendri regionui aplinkosauginiai tikslai, rengiamas bendras Baltijos jūros ekosistemos būklės vertinimas, vykdomas Baltijos jūros būklės monitoringas.
Lietuva perims HELCOM pirmininkavimą iš Latvijos 2024 m. liepos 1 d., tai žymi svarbų žingsnį Baltijos jūros regioniniame aplinkosaugos valdyme.
