„Siekiame kurti tokią darbo aplinką, kurioje visos moterys ir visi vyrai galėtų maksimaliai panaudoti savo potencialą“, – prieš metus publikuotame interviu pažymėjo Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto vyresnioji mokslo darbuotoja docentė Aurelija Novelskaitė, kuri yra atsakinga ir už iniciatyvų, skirtų užtikrinti lyčių lygybę VU, diegimą. Apie tai, kas buvo pasiekta per šiuos metus, kaip VU padaliniams sekėsi kurti, priimti ir pradėti įgyvendinti lyčių lygybės planus, kalbėtasi doc. A. Novelskaitės moderuotoje nuotolinėje diskusijoje „Spear: lyčių lygybės planai ir jų įgyvendinimas Vilniaus universitete“.
Diskusijoje Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (EVAF) dekanė prof. Aida Mačerinskienė, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorės pavaduotojas mokslo reikalams dr. Vilius Mačkinis ir Komunikacijos fakulteto mokslo prodekanė doc. Lijana Stundžė pažymėjo, kad universitetas yra vieta, kurioje visi ir visos turi turėti vienodas galimybes studijuoti, siekti karjeros.
EVAF dekanės prof. A. Mačerinskienės teigimu, diegiant lyčių lygybės planą fakultete buvo galima ne tik išsianalizuoti ir įvertinti situaciją, bet ir sau atsakyti į daugybę svarbių klausimų, pamatyti, su kokiomis problemomis susiduriama ir kiek šios fakultete išgrynintos problemos yra aktualios viso universiteto mastu. Dekanė pasidžiaugė, kad daugybė lyčių lygybę užtikrinančių priemonių EVAF jau dabar yra įgyvendinamos, tačiau pridūrė, jog dar daug ką reikės ir nuveikti.
EVAF dekanei antrinęs TSPMI direktorės pavaduotojas mokslo reikalams dr. V. Mačkinis pažymėjo, kad institute vyrauja labai aiškus suvokimas, kodėl lyčių lygybė yra svarbi: „Lyčių lygybė kartu su atsakomybe, akademine laisve yra viena kertinių vertybių, kuria vadovaujasi tiek administracija, tiek studentai ir dėstytojai. Mums lyčių lygybės planas – tai raštiškas bendruomenės susitarimas, įsipareigojimas šiai vertybei. Sau ir kitiems pasakėme, jog lyčių lygybė yra mūsų tapatumo dalis.“ TSPMI atstovas teigė, kad lyčių lygybės planams diegti ne mažiau svarbios yra ir institucinės aplinkybės, tai yra Europos Komisijos skatinimas siekti lyčių lygybės akademinėje veikloje.
Diskusijoje dalyvavusi Komunikacijos fakulteto mokslo prodekanė doc. L. Stundžė atkreipė dėmesį, kad lyčių lygybės politikos diegimas kiekvienoje organizacijoje užtikrina gerą darbuotojų savijautą, skatina gerus tarpusavio santykius, užkerta kelią diskriminacijai, sudaro sąlygas kilti karjeros laiptais ir derinti įsipareigojimus darbui ir šeimai. „Lyčių lygybės planų įgyvendinimas organizacijoje skatina institucinius, struktūrinius, kultūrinius pokyčius. Be to, byloja apie gerą organizacinę kultūrą ir reputaciją. Bendruomenei žinojimas, kad organizacija turi lyčių lygybės planą, suteikia saugumo“, – įsitikinusi doc. L. Stundžė.
Lyčių lygybės svarba skirtingose mokslo srityse
Diskusijoje buvo ieškoma atsakymo į klausimą, ar lyčių lygybės problematika ir planai yra vienodai svarbūs ir aktualūs skirtingoms mokslo sritims. EVAF dekanės prof. A. Mačerinskienės nuomone, siekti lyčių pusiausvyros įvairiose mokslo srityse ar kitose veiklose – būtina. Profesorė teigė pastebėjusi, kad daug efektyviau veikia tos komandos, kuriose dirba pusė vyrų ir pusė moterų. Anot mokslininkės, universiteto padaliniuose, kuriuose yra akivaizdžiai daugiau vyrų nei moterų arba atvirkščiai, lyčių lygybės gairės būtų ypač svarbios. Socialiniai mokslai šiuo atveju turi rodyti kryptį ir dalytis gerąja patirtimi.
Aptardamas socialinių mokslų svarbą siekiant lyčių lygybės dr. V. Mačkinis priminė, kad socialiniams mokslams ši tematika nėra svetima – apie tai dėstoma paskaitose, tai nagrinėjama rašto darbuose, atliekami įvairūs tyrimai. „Dėl šios priežasties socialiniams mokslams atstovaujantiems fakultetams nereikia įrodinėti, kad problemos egzistuoja, lengviau žengti ir tą pirmąjį žingsnį jų sprendimo link. Bet aš manau, kad lyčių lygybės planą yra vienodai svarbu turėti visiems padaliniams, ar tai Fizikos fakultetas, ar Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Kaip minėjau, tokių planų turėjimas liudija įsipareigojimą pačiam principui, bendruomenės sutarimą“, – tvirtino dr. V. Mačkinis.
Pirmasis lyčių lygybės planą VU įsidiegė Komunikacijos fakultetas. Jo atstovės doc. L. Stundžės teigimu, jau matomi ir pirmieji teigiami poslinkiai – kolegos ir kolegės ima vartoti lyčiai jautrią kalbą, atkreipia dėmesį, ar baigiamųjų darbų gynimo komisijoje išlaikoma lyčių pusiausvyra. „Bendruomenė, dar net neįgyvendinusi tam tikrų plane numatytų priemonių, jau pradeda gyventi tomis idėjomis“, – sako mokslo prodekanė.
Svarbus bendruomenės įtraukimas
Diskusijos moderatorės, SPEAR projekto vadovės VU doc. A. Novelskaitės teigimu, kalbant apie lyčių lygybę nereikėtų vadovautis vien tik statistiniais duomenimis. Pasak vyresniosios mokslo darbuotojos, neretai už skaičių slypi specifinės problemos, su kuriomis susiduria jaunos šeimos, vyrai, moterys ar vyresnio amžiaus kolegos ir kolegės. „Tikiuosi, kad mūsų lyčių lygybės planų įgyvendinimas nesustos ties skaičių siekimu, bet eisime giliau“, – viltimi pasidalijo diskusijos vedėja ir pokalbio dalyviams uždavė paskutinį klausimą: koks palaikymas yra reikalingas norint įgyvendinti padalinyje jau pasitvirtintus lyčių lygybės planus, kokios perspektyvos matomos?
Atsakydama į šį klausimą EVAF dekanė prof. A. Mačerinskienė papasakojo, kad ją labiausiai nustebino, kaip lengvai gali būti įgyvendinamos priemonės, skirtos skatinti lyčiai jautrią kalbą. Nors, anot mokslininkės, VU dar nėra įprasta sveikintis atsižvelgiant į lytiškumo aspektą, pavyzdžiui, „gerbiami ponai ir ponios, sveiki ir sveikos“, tačiau apie tai būtina kuo daugiau kalbėtis, nes tada vieni iš kitų mokomės. Kalbėtis reiktų ir apie tai, kaip mes jaučiamės išgirdę lyčiai jautrią kalbą, nes gebėjimas atkreipti dėmesį į skirtumus tarp vyriškų ir moteriškų kreipinių, pareigybių, funkcijų jau turėtų generuoti taip reikalingus komunikacinius pokyčius.
„Pastebėjau, kad įvairiuose susitikimuose ar bendraujant tarpusavyje pradėjus vartoti lyčiai jautrią kalbą visi jaučiasi geriau. Šis atsiradęs pojūtis veda prie tolimesnio žingsnio – prie lygių galimybių požiūrio. Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriame šiandien, – kalbėjo dekanė, – tai, kad mes vis dar turime daugiau vyrų profesorių negu moterų profesorių. Labai norėčiau, kad po penkerių metų čia būtų pasiekta lygybė, nes tai rodo, kaip mes kuriame ir užtikriname moterų ir vyrų akademinės karjeros galimybes.“
TSPMI atstovo manymu, įgyvendinant lyčių lygybės planus VU, kuriame kasdien vyksta itin intensyvus akademinis gyvenimas, labai svarbu „nepamesti“ plano, kad jis neliktų tik patvirtintas ir neįvykdytas. Todėl, anot pašnekovo, būtina vienas kitam šį įsipareigojimą nuolatos priminti. „Tai didžiausias iššūkis, dėl to nusprendėme, kad padalinyje turi būti už plano įgyvendinimą atsakingas žmogus – bendruomenės reikalų koordinatorius, kuris mums visiems primintų mūsų uždavinius, mūsų pasiekimus, būtų atsakingas už įvairių iniciatyvų įgyvendinimą“, – su priimtu sprendimu supažindino dr. V. Mačkinis. Pašnekovo nuomone, siekiant įvykdyti planą labai svarbu yra ne tik išsikelti tikslus, bet ir periodiškai juos įsivertinti, nes tik taip ilgainiui bus pasiekta norimų pokyčių.
„Į plano įgyvendinimą labai svarbu įtraukti bendruomenę, kad ji suvoktų, jog planas nėra „nuleistas iš viršaus“, suprastų, ką jai duoda lyčių lygybės plano turėjimas, – sakė Komunikacijos fakulteto mokslo prodekanė doc. L. Stundžė. – Mūsų fakultete taip pat planuojama įsteigti lyčių lygybės klausimus koordinuojančio asmens pareigybę. Šis asmuo rūpintųsi plano įgyvendinimu. Be to, sukursime darbo grupes, atsakingas už gairių priemonėms įgyvendinti sukūrimą.“
Patvirtinti 5 lyčių lygybės planai
Iniciatyvos, skirtos užtikrinti lyčių lygybę VU, pradėtos įgyvendinti 2019 m. prisijungus prie Europos Komisijos programos „Horizontas 2020“ teminės srities „Mokslas su visuomene ir visuomenei (Swafs)“ projekto „Lyčių lygybės planų palaikymas ir įgyvendinimas akademinėse institucijose“ (angl. Supporting and Implementing Plans for Gender Equality in Academia – SPEAR) vykdymo. VU šiame projekte dalyvauja kartu su dar 11 universitetų ir kitų organizacijų iš Austrijos, Bulgarijos, Danijos, Kroatijos, Portugalijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos. Projekto veiklos yra integruotos į VU įvairovės ir lygių galimybių strategiją.
VU projektą SPEAR įgyvendina VU biblioteka ir 9 akademiniai padaliniai: Ekonomikos ir verslo administravimo, Filosofijos, Fizikos, Istorijos, Kauno ir Komunikacijos fakultetai, Gyvybės mokslų centras, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas bei Verslo mokykla.
Šiandien lyčių lygybės planai jau patvirtinti:
Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete (planas),
Filosofijos fakultete (planas):
Komunikacijos fakultete (planas),
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (planas),
Verslo mokykloje (planas).
Gali būti aktualūs mokymai moterims
Visą diskusiją galite peržiūrėti VU Youtube paskyroje.
