Aplinkos ministerija parengė raštą, kuriuo išsakomi atnaujinti valstybės keliami tikslai ir lūkesčiai Valstybinių miškų urėdijai (VMU). Į juos Valstybinių miškų urėdija turėtų atsižvelgti rengdama įmonės strateginį veiklos planą, nusistatydama veiklos prioritetus ir numatydama priemones jiems įgyvendinti.
Rašte pabrėžiama, kad pelnas iš ūkinės komercinės veiklos nėra svarbiausias Valstybinių miškų urėdijos siekis, ji pirmiausia turi įgyvendinti nustatytas valstybines funkcijas, atsižvelgdama į darnaus miškų ūkio principus, didinti miškingumą, užtikrinti miškų kokybę ir atsparumą klimato kaitai. Kartu padėti plėtoti šalies miškų ūkio sektorių, siekiant balanso tarp ekonominės grąžos valstybei, ekologinių ir socialinių valstybinių miškų funkcijų.
Vienas iš svarbiausių tikslų – formuoti klimato kaitai ir pažeidimams atsparesnius kuo įvairesnės rūšinės sudėties medynus, kelti miškų našumą, gerinti atkurtų ir įveistų miško želdinių ir žėlinių apsaugą, priežiūrą ir kokybę, diegti pažangias miškininkavimo technologijas, kuo mažiau pažeidžiančias miško ekosistemą. Klimato kaitos pokyčiams turi būti pritaikoma ir miško sanitarinė apsauga.
Tikimasi, kad Valstybinių miškų urėdija aktyviai dalyvaus didinant miškų plotą Lietuvoje – ieškos miškui įveisti tinkamų sklypų, juos įsigis valstybės nuosavybėn. Taip pat, kad bus skirta papildomų lėšų ir žmogiškųjų išteklių, aktyviai bendradarbiaujama su Nacionaline žemės tarnyba, siekiant 2023 m. baigti formuoti ir įregistruoti žemės sklypus visai miško žemei, kurioje įmonė vykdo kompleksinę miškų veiklą.
Taip pat įmonė privalo tapti sektoriaus lydere ir prisidėti prie vietinės medienos rinkos pridėtinės vertės didinimo Lietuvoje. Siūloma inicijuoti medienos panaudojimo inovacijų klasterį ar verslo inkubatorius, kurie skatina aukštesnės pridėtinės vertės biomasę naudojančių produktų inovacijas. Būtina skirti deramą dėmesį mokslinių tyrimų objektų valdomuose miškuose priežiūrai, taikomajam miškų mokslui ir bendradarbiavimui su mokslo institucijomis, diegti naujausių mokslinių tyrimų rezultatais pagrįstas pažangias sistemas ir kitas technologijas.
Kartu Valstybinių miškų urėdija turi siekti iki 2030 m. tapti klimatui neutralia bendrove. Tam reikėtų pradėti skaičiuoti savo veiklos anglies dvideginio (CO2) pėdsaką ir iki 2024 m. parengti planą su konkrečiais veiksmais, skirtais įmonės į atmosferą išmetamo CO2 kiekiui sumažinti. Viena iš priemonių – maksimaliai išnaudoti skaitmeninimo galimybes. Iki 2024 m. turi būti įdiegta vieninga miškų valdymo informacinė sistema, apimanti gamybą, priežiūrą ir apskaitą, skaitmeninami kiti įmonės vidiniai procesai.
Rašte taip pat išsakomi tęstiniai lūkesčiai dėl biologinės įvairovės apsaugos miškuose, regioninės politikos įgyvendinimo, miško infrastruktūros plėtros, švietėjiškos veiklos vykdymo ir kt. Priimdama sprendimus dėl struktūrinių pertvarkymų, centralizuotai vykdomų funkcijų apimties, darbuotojų poreikio, VMU turėtų įvertinti regionų specifiką ir poreikius, stengtis išsaugoti darbo vietas regionuose. Labai svarbu, kad girininkija išliktų esminiu teritoriniu struktūriniu vienetu, kuris vykdytų pagrindinius miškininkystės ir miško apsaugos darbus.
Akcentuojama, kad VMU privalo laikytis aukščiausių skaidrumo, etikos ir socialinės atsakomybės standartų.
