Liepos 31 dieną Žiežmarių Vasaros šventėje įvykęs nemokamas renginys „Atiduotuvių kiemas“ sulaukė didžiulio miestelio gyventojų ir jo svečių susidomėjimo. Nepaisant to, kad visą dieną daugiau ar mažiau lijo, šventės dalyviai aktyviai įsitraukė į šventės programą.
Vieni šventės dalyviai neslėpė nuostabos, kad gali nemokamai imti viską, kas stovi ant „Atiduotuvių“ stalo ar kabo ant drabužinių, o kiti – maišais nešė ir dosniai dalijosi savo ir vaikų nebedėvimais kokybiškais rūbais, batais bei patys su džiugesiu rinkosi šeimininkams nebereikalingus daiktus, domėjosi tvaria mada, teisingu atliekų rūšiavimu.
Indai, stalo įrankiai, žaislai, fotoalbumai, rėmeliai, knygos – dauguma daiktų į renginį atkeliavo iš Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) įkurtų dalijimosi daiktais punktų, vadinamų „Atiduotuvėmis“. Kad toks punktas veikia ir Kaišiadoryse, Vytauto Didžiojo g. 136, daugumai miestiečių taip pat buvo naujiena. Čia ne tik nemokamai galima atiduoti, bet ir pasiimti kitų paliktus baldus, tekstilės gaminius, buities reikmenis, daiktus, žaislus laisvalaikio reikmenis. Pristatomų daiktų skaičius neribojamas – svarbu, kad daiktai būtų tinkami naudojimui – švarūs, nesulūžę, sausi.
Peržiūrėti kasdienius įpročius
Šiemet atlikta gyventojų nuomonės apklausa rodo, kad iki šiol namų ūkyje susidarančias atliekas rūšiuoja tik 60 proc. Lietuvos gyventojų. To nepakanka, kad šalyje išnyktų sąvartynai. Anot vieno „Atiduotuvių kiemo“ organizatoriaus, Kauno RATC vadovo Lauryno Virbicko, kiekvienas turime galią keisti šią situaciją – tereikia peržiūrėti savo kasdienius įpročius.
„Kauno regione, į kurį patenka ir Raseinių rajonas, yra maždaug 500 tūkst. gyventojų, kasdien į savo konteinerius išmetančių daugybę atliekų, vėliau atkeliaujančių į Kauno regiono atliekų tvarkymo centrą. Čia per valandą rankiniu būdu yra išrūšiuojama apie 16 402 vnt. PET buteliukų. T. y. maždaug 180 kg plastiko. Per metus Kauno regione išrūšiuojama maždaug 26 mln. PET buteliukų. Vadinasi, per metus vienas žmogus išmeta maždaug 50 PET buteliukų ne ten kur reikia. Svarbu suvokti, kad jų išrūšiavimas kainuoja mums visiems, todėl reikia kalbėti, kokios yra atliekų šalinimo, perdirbimo sąlygos, nauda, taip pat – kokios grėsmės kyla, kai elgiamės ekologiškai neatsakingai“, – teigė Kauno RATC vadovas Laurynas Virbickas.
PET buteliukai – ne tik gėrimų, už kuriuos Lietuvoje sumokame depozitą ir vėliau (jei esame atsakingi vartotojai) galime atvežti į taromatą. PET buteliukai – tai ir tokių skysčių kaip kečupas, kiti padažai – tara. Būtent jie dažniausiai ir patenka į buitinių atliekų konteinerius, o vėliau rankiniu būdu išrūšiuojami ir tik tada keliauja į perdirbimą.
Ne tik mainytis, bet ir gauti patarimų
Žiežmariuose vaikystę pas močiutę leidusi tvarios mados ir dėvėtų rūbų entuziastė, instagramo paskyros „dressedherring“ įkūrėja Augustė Barbora nepraleido progos aplankyti savo širdžiai mielo miestelio ir čia vykstančių „giver tag“ drabužių atiduotuvių-mainytuvių. Visiems norintiems Augustė Barbora patarė, kaip derinti mainytuvėse išsirinktus rūbus, taip pat priminė, jog geras drabužis nebūtinai turi kainuoti daug, o be to, pati rado keletą puikių radinių.
Žvakidės iš senų stiklainių
Neišmesti, bet perkurti ir naudoti iš naujo. Tokį receptą seniems nuo padažų stiklainiukams, suplyšusioms užuolaidoms ir kitiems buityje iš pažiūros nebenaudojamiems daiktams pasiūlė auksinių rankų savininkė, žiežmarietė Giedrė Jablonskienė. Moteris pravedė dirbtuves, kaip pasigaminti žvakides, parodė, kaip galima pasisiūti prijuostę iš senų džinsų, savo pavyzdžiu parodė, kaip pasigaminti puikų daugkartinį krepšelį iš senų užuolaidų.
„Atiduotuvių kieme“ dalyvavusios aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ atstovės Jolita ir Jurgita vietinius kvietė tiek vaikus, tiek ir suaugusiuosius pasitikrinti žinias apie teisingą atliekų rūšiavimą.
Pasak „Kita forma“ vadovės, ekologės Vaidos Griškevičienės, tvarios idėjos plinta. „Tai rodo tokie renginiai kaip „Atiduotuvių kiemas“ ir čia ateinantys žmonės. Visuomet iš pradžių kviečiame kurti ir žaisti, bet žmonės iš karto ima klausinėti, jiems rūpi sužinoti, kaip teisingai rūšiuoti atliekas, ką ir kaip dar iš antrinių žaliavų galima panaudoti, o ne išmesti – jiems kyla tikrai daug klausimų“, – kalbėjo aplinkosauginės iniciatyvos vadovė.
Tai, kad žmonių sąmoningumas didėja, tvirtina ir renginio organizatorė, tvaraus prekės ženklo „giver tag“ kūrėja Karolina Barišauskienė. „Atrodytų, mažesnis miestelis – turėtų būti kitaip. Tačiau iš tiesų visur žmonės nori gyventi švariau, tvariau ir ieško informacijos, kaip tai daryti paprasčiau. Jau ne pirmus metus organizuoju drabužių atiduotuves, mainytuves bei įvairius su tvarumu susijusius renginius, todėl galiu drąsiai sakyti, kad nemaža dalis žmonių noriai dalyvauja edukacijos, klausia ir domisi, kaip galėtų pakartotinai panaudoti daiktus, drabužinės turinį ir gyventi tvariau“, – sakė Žiežmariuose vykusiame renginyje dalyvavusi drabužių atiduotuvių-mainytuvių platformos „giver tag“ kūrėja.
