Rytas prasideda prie monitoriaus. Pietūs – greitas sumuštinis tos pačios kėdės krašte. Vakaras – dar pora valandų, nes projektas nesibaigė. Pažįstama rutina milijonams lietuvių. Ir lygiai tiek pat pažįstamas rezultatas: nugaros skausmas, sustingęs kaklas, tirpstančios rankos.
Sėdimas darbas tapo norma. Tačiau žmogaus kūnas šiai normai nebuvo suprojektuotas. Evoliucija mus ruošė judėjimui, medžioklei, rinkimui – ne aštuonioms valandoms toje pačioje pozoje. Ir kūnas apie tai primena. Dažniausiai – skausmu.
Simptomai, kurie atrodo nekalti
Viskas prasideda nuo smulkmenų. Šiek tiek sustingęs kaklas po ilgos darbo dienos. Lengvas diskomfortas juosmenyje, kuris praeina pajudėjus. Kartais tirpsta pirštai, bet juk „tikriausiai nuo pelės”.
Žmonės linkę normalizuoti šiuos pojūčius. Juk visi kolegos skundžiasi tuo pačiu – vadinasi, tai normalu. Tačiau gydytojai perspėja: tai, kas normalu statistiškai, nereiškia, kad tai normalu fiziologiškai.
Ignoruojami simptomai progresuoja. Retkarčiais pasikartojantis skausmas tampa nuolatiniu palydovu. Sustingimas virsta judesių ribojimu. Ir vieną dieną paprastas pasukimas ar pasilenkimas sukelia tokį skausmą, kad nebeįmanoma normaliai funkcionuoti.
Specialistai, kurie padeda – ir kaip juos pasiekti
Pirmasis žingsnis daugumai turėtų būti vizitas – šeimos gydytojai yra tie specialistai, kurie įvertina bendrą situaciją, atmeta rimtesnes priežastis ir nukreipia tinkama linkme. Jie taip pat išrašo siuntimus, kurie atveria duris į kompensuojamas paslaugas.
Tačiau daugelis aplenkia šį etapą. Vieni mano, kad problema per maža šeimos gydytojui. Kiti – kad per didelė, ir reikia iš karto pas specialistą. Abu požiūriai klaidingi. Šeimos gydytojas yra koordinatorius, kuris mato pilną vaizdą ir padeda naršyti sistemoje.
Kineziterapija – ne masažas, ne sportas
Kai kalbama apie nugaros ar kaklo problemas, dažnai minima kineziterapija. Tačiau daugelis nesupranta, kas tai iš tikrųjų yra. Tai ne masažas, nors gali jį papildyti. Tai ne sportas, nors apima pratimus.
Kineziterapija yra gydomasis judėjimas. Specialistas įvertina kūno būklę, nustato problemingas zonas ir sudaro individualią programą. Pratimai atrenkami konkrečiam pacientui, atsižvelgiant į jo situaciją, amžių, fizinį pasirengimą ir tikslus.
Skirtumas nuo savarankiško sportavimo – tikslumas. Netinkamas pratimas gali ne padėti, o pakenkti. Kineziterapeutas stebi techniką, koreguoja apkrovas ir užtikrina, kad procesas vyktų saugiai.
Prevencija prieš gydymą
Įdomu tai, kad kineziterapija veikia ne tik gydymo, bet ir prevencijos tikslais. Žmogus, kuris dar neturi rimtų simptomų, bet dirba sėdimą darbą, gali kreiptis konsultacijos ir gauti rekomendacijas, kaip išvengti problemų ateityje.
Kelios konsultacijos dabar – prieš šimtus eurų ir savaites gydymo vėliau. Matematika paprasta, tačiau žmonės retai galvoja apie prevenciją, kol nepatiria skausmo.
Ką galite padaryti šiandien
Pirmiausia – stebėkite savo kūną. Ar jaučiate diskomfortą po darbo dienos? Ar ryte keliatės sustingę? Ar tam tikri judesiai sukelia nemalonumą? Tai signalai, į kuriuos verta reaguoti.
Antra – įtraukite judėjimą į dienotvarkę. Kas valandą atsikelkite, pasivaikščiokite, atlikite kelis tempimo pratimus. Tai nereikalauja nei laiko, nei pinigų, tačiau duoda rezultatų.
Trečia – jei simptomai jau yra, nedelskite. Vizitas pas šeimos gydytoją užtrunka penkiolika minučių. Tai mažiau nei sugaištumėte vaistinėje ieškodami tepalų, kurie vis tiek neišspręs problemos.
Kūnas nepamirš
Galima ignoruoti signalus mėnesius ar net metus. Tačiau kūnas viską skaičiuoja. Kiekviena valanda blogoje pozoje, kiekviena diena be judėjimo, kiekvienas ignoruotas skausmas – visa tai kaupiasi.
Sąskaita ateis. Klausimas tik, ar ji bus maža ir lengvai apmokama, ar didžiulė ir reikalaujanti rimtų investicijų.
Pasirinkimas – jūsų. PR
Šaltinis: Nyksciai