Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristato pagrindinių darbų šiais mokslo metais sąrašą.
„Nors daug dėmesio skiriame švietimo įstaigų veiklai pandemijos sąlygomis, tačiau negalime išleisti iš akiračio strateginių darbų. Jie yra numatyti Vyriausybės programoje, o dalis jau įtraukti ir į Seimo darbotvarkę – esame pateikę kelių įstatymų pataisas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Pasak ministrės, esminis visų pokyčių tikslas – sukurti kuo geresnes, lygiavertes sąlygas kokybiškam, šiuolaikiškam ugdymui ir studijoms, ypatingą dėmesį skiriant mokiniams, kurie ateina iš socialiai jautrios aplinkos. Švietimo sistema jiems turi suteikti lygias galimybes augti, pasirengti karjerai.
Pagrindinis sporto srities iššūkis – parengti aukšto meistriškumo sporto valdymo modelį, kuris užtikrintų geriausias sąlygas ugdyti talentus ir pasirengti aukščiausio lygio varžyboms.
Pristatome svarbiausius ministerijos darbus, kurie planuojami šį pusmetį.
1. Tikslinė mokytojų pritraukimo ir skatinimo programa
Bus sukurtos ir pradėtos įgyvendinti priemonės, skirtos išsaugoti mokyklose jau dirbančius mokytojus ir skatinti jaunus bei patyrusius savo srities specialistus rinktis mokytojo profesiją. Numatoma finansiškai skatinti besirenkančius trūkstamų specialybių pedagogikos studijas ir skatinimą susieti su įsidarbinimu mokykloje. Taip pat finansuoti jau dirbančių mokytojų studijas antrai kvalifikacijai įgyti, kad jie galėtų mokyti ne vieno dalyko, daugiau dėmesio skirti profesinėms pedagogikos studijoms.
Numatoma parengti ir patvirtinti mokytojams palankesnį karjeros ir kompetencijų vertinimo modelį, kuris skatintų mokytojo tobulėjimą, o karjera būtų susieta su veiklos vertinimu ir tai atsispindėtų darbo užmokestyje.
Kitąmet numatoma ne mažiau kaip dešimtadaliu didinti mokytojų ir akademinių darbuotojų atlyginimus. Siekiama, kad iki 2024 m. mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, o akademinių darbuotojų ne mažiau 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
2. Brandos vertinimo pokyčiai: atestato rezultatus lems ne tik egzamino rezultatai
Bus priimti galutiniai sprendimai dėl vidurinio ugdymo ir brandos egzaminų pertvarkos, kad būtų sudarytos kuo geresnės galimybės baigiamųjų klasių gimnazistams pasirinkti norimus dalykus ir juos mokytis giliau, nuosekliau, skiriant daugiau laiko.
Peržiūrimi reikalavimai brandos atestatui gauti. Numatoma atsisakyti vienkartinio momentinio žinių pamatavimo egzaminu, papildant tarpiniais vertinimais III ir IV gimnazijos klasėse, kurie sudarytų dalį baigiamojo, į brandos atestatą rašomo, vertinimo. Sprendimus planuojama priimti iki metų pabaigos. Pokyčiai įsigaliotų ne anksčiau kaip po dvejų metų.
Taip pat tęsiamas bendrojo ugdymo programų atnaujinimas. Šį rudenį ministerija kartu su mokyklomis įsivertins jų pasirengimą įgyvendinti atnaujintas programas. Atsižvelgiant į mokyklų siūlymus jos bus toliau tobulinamos, o mokyklose bus pradėtos diegti nuo 2023-2024 mokslo metų. Atnaujintos mokymo programos būtų grįstos ne tik žinių suteikimu, bet gyvenime reikalingų kompetencijų ugdymu, papildytos aktualiomis temomis, suteikiančios daugiau laisvės mokytojui.
3.Pirmą kartą – ugdymo kokybės standartas
Numatoma parengti ugdymo kokybės standartą: sutarimą dėl esminių ugdymosi turinio bei aplinkos parametrų, kuriuos turi įgyvendinti kiekviena mokykla. Tai leis taikliau investuoti tiek į kompetencijų stiprinimą, tiek į reikalingą mokymosi aplinką. Taip pat, po konsultacijų, numatoma priimti sprendimus dėl ugdymo įstaigų konsolidacijos savivaldybėse krypčių ir jungtinių klasių.
4.Prasidės „Tūkstantmečio mokyklų“ programa
Nuo sausio bus pradėta įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų” programa, skirta sudaryti galimybes visiems vaikams mokytis šiuolaikiškoje ir atviroje mokykloje kiekvienoje savivaldybėje. Siekiama nuosekliai, palaipsniui stiprinti visas mokyklas, sukuriant lygiavertes sąlygas visiems vaikams, nesvarbu, kur jie gyvena, kokia yra juos supanti socialinė, ekonominė ar kultūrinė aplinka.
Kiekviena savivaldybė kartu su mokyklų bendruomenėmis bus kviečiama įsivertinti tobulintinas sritis ir teikti paraišką dalyvauti programoje. Ji kiekvienoje savivaldybėje atlieps konkrečius, tik jai būdingus bendrojo ugdymo mokyklų stiprinimo poreikius.
5.Startuos EdTech inovacijų platforma
Pradedami įgyvendinti pirmieji kelerius metus truksiančio skaitmeninės švietimo transformacijos projekto EdTech darbai. Pradedama kurti skaitmeninių mokymo išteklių bazė. Joje atnaujintas ugdymo turinys bus susietas su jau veikiančiomis ir naujomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, valstybės ir privačių leidėjų kuriamu skaitmeniniu turiniu.
EdTech platforma pradės veikti nuo 2022 m., ji funkcionuos kaip galimybių aplinka, kurioje inovacijų kūrėjai kartu su švietimo įstaigomis galės kurti ir išbandyti inovatyvius sprendimus mokymui (si). Šiuo metu yra paskelbti pirmieji kvietimai inovacijų kūrėjams teikti savo sprendimus mokymui (si), o netrukus bus paskelbti kvietimai švietimo įstaigoms dalyvauti šių sprendimų bandymuose.
6.Kuriamas profesinio orientavimo modelis
Bus patvirtintas profesinio orientavimo modelis, kad kiekvienas mokinys jau nuo pirmos klasės galėtų̨ gauti profesionalią karjeros specialisto pagalbą atpažindamas savo profesinius polinkius, susipažintų su darbo aplinka verslo ir visuomeninėse organizacijose. Tai padės pasirinkti ateities profesiją, didins profesinio mokymo populiarumą. Modelis pradės veikti nuo kitų mokslo metų.
7. Suaugusiems – vieno langelio principu veikianti mokymosi sistema
Šiemet bus patvirtinta ir pradėta įgyvendinti vieninga, vieno langelio principu veikianti informacijos apie suaugusiųjų mokymosi galimybes platforma. Joje suaugusieji ras mokymosi programų pasiūlymus ir gaus valstybės finansavimą kvalifikacijai tobulinti ar persikvalifikuoti.
8.Sprendimai studijų kokybei stiprinti: finansavimas už rezultatus ir daugiau galimybių jaunuoliams iš socialiai jautrios aplinkos
Seimui pateiktos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos leis suvienodinti minimalius stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus, nepriklausomai nuo studijų finansavimo formos. Suvienodinus reikalavimus visi studentai ateis į auditorijas pasirengę, tai yra būtina sąlyga kokybiškam ir efektyviam studijų procesui.
Bus didinamas aukštojo mokslo prieinamumas mokiniams, susiduriantiems su ekonominiais ir socialiniais iššūkiais: numatytos specialios valstybės finansuojamos vietos geriausiose programose mokiniams, kurie gyvena sunkiomis sąlygomis, bet turi gerus akademinius pasiekimus. Bus sukurtas alternatyvus kelias į aukštąjį mokslą – trumposios studijos, lankstesnė ir studentams patrauklesnė valstybės remiamų paskolų sistema.
Aukštosios mokyklos bus skatinamos ne tik už mokslo, bet ir studijų kokybę. Bus įtvirtinta galimybė aukštosioms mokykloms skirti iki 20 proc. finansavimo studijoms pagal iš anksto sutartus, studijų kokybę atspindinčius veiklos rezultatus.
Šį rudenį bus padėti pagrindai studijų finansavimo modelio peržiūrai, jį planuojama įgyvendinti 2022 metais. Sukurta įrodymais grįsta specialistų poreikio prognozavimo sistema, kad būtų galima tiksliau formuoti valstybės užsakymą pirmakursių priėmimui strategiškai svarbiose studijų kryptyse.
9.Palankesnė aplinka pasaulinio lygio mokslo plėtrai
Bus sustiprintas mokslo politikos įgyvendinimas. Siekiant pokyčių numatoma, kad LMT bus atsakinga ne tik už konkursinį fundamentinių tyrimų finansavimą, bet ir į vientisos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros grandies, orientuotos į globalius visuomenės iššūkius, skatinimą mokslo ir studijų institucijose.
Jos administruojamų veiklų krepšelį papildys į aktualių iššūkių sprendimą nukreiptos mokslo programos, mokslo bendradarbiavimo su verslu iniciatyvos, pagalba Lietuvos pareiškėjams aktyviau dalyvauti ES ir tarptautinėse mokslo programose, taip siekiant didinti Lietuvos mokslo tarptautinį matomumą ir konkurencingumą bei sukurtų mokslo rezultatų pritaikomumą.
Lietuvos mokslo tarptautinis konkurencingumas bus skatinamas Lietuvai įsijungiant ir aktyviai dalyvaujant tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose. Dabar rengiamas Lietuvos dalyvavimo CERN organizacijoje planas. Taip pat bus patvirtinta Mokslo ir studijų duomenų bazių atrankos ir prenumeratos finansavimo metodika, kuri leis mokslo ir studijų institucijoms užsitikrinti valstybės lėšomis finansuojamą prieigą prie būtiniausių mokslo duomenų bazių.
10.Tobulinamas aukšto meistriškumo sporto valdymo modelis ir finansavimas
Seimui pateikti Sporto įstatymo siūlymai, kurie leis padidinti aukšto meistriškumo sporto biudžetą nuo 7 iki 14 mln. Eur per metus. Kita svarbi įstatymo projekte numatyta permaina – didesnės valstybės stipendijos sportininkams, išplėstas gavėjų ratas, olimpinėse, paralimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse už 1–6 vietas skiriamų stipendijų dydžiai.
Iki kitų metų bus patobulintas aukšto meistriškumo sporto valdymo modelis. Darbo grupė, sudaryta iš pagrindinių sporto organizacijų, sportininkų ir sporto ekspertų, nustatys aiškius aukšto meistriškumo sporto sistemos tikslus ir uždavinius, identifikuos silpnąsias sistemos grandis, numatys reikalingus pokyčius.
Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
