Joninės plačiai švenčiamos visose trijose Baltijos šalyse: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tai gilias šaknis turinti tradicija, kuriai kiekviena šalis suteikia savitą atspalvį. Visgi šventės esmė visur labai panaši: buvimas gamtoje, bendrystė ir gausios vaišės.
„Joninės lietuviams – viena svarbiausių vasaros švenčių, suteikianti progą atsitraukti nuo kasdienės rutinos, pabūti gamtoje su artimaisiais ir mėgautis lėtu poilsiu bei skaniu maistu. Pastebime, kad mūsų klientai šiai šventei ruošiasi iš anksto – jie apgalvoja ne tik, kas bus ant stalo, bet ir kaip norės praleisti laiką. Vienas svarbiausių Joninių visose trijose Baltijos šalyse akcentų yra maistas, o ypač kepimui lauke tinkama mėsa, kuri sukuria ypatingą nuotaiką prie laužo ar grilio“, – sako „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė.
Jau artėjant Joninių savaitgaliui pastebima, kad lyginant su įprastu savaitgaliu, prieš Jonines tiek šviežios mėsos, tiek paruoštos griliui, parduodama 60 proc. daugiau, o įvairių dešrelių – net iki 80 proc. daugiau. Artėjant Joninėms išauga ir įvairių gėrimų paklausa – pirkėjai dažniau renkasi nealkoholinį alų bei gaiviuosius gėrimus, kurių pardavimai prieš šventinį savaitgalį šokteli apie 60 proc. taip pat didelės talpos vandens butelius, kurių pardavimai išauga kelis kartus. Pastebima išaugusi ir užkandžių, tokių kaip riešutai, bulvių ar kukurūzų traškučiai, paklausa.
Nors Lietuvoje ir Estijoje būtų sunku išskirti tradicinį Joninių patiekalą, Latvijoje neatsiejama šventinio stalo dalimi yra ir tradicinis varškės sūris su kmynais, kurį daugelis gamina patys namuose.
Nepaisant skirtingų papročių, visas tris Baltijos šalis vienija viena paslaptinga tradicija – paparčio žiedo paieška. Sakoma, kad jis pražysta tik Joninių naktį, o jį radusį žmogų lydi laimė ir sėkmė.
Vienija stiprus ryšys su gamta
Joninių vakarą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kūrenami dideli laužai, prie kurių renkasi šeimos ir draugai. Rengiami piknikai, skamba muzika ir dažnai žaidžiami tradiciniai žaidimai. Vienas populiariausių – šokinėjimas per laužą. Tikima, kad tai suteikia sveikatos, o peršokus poroje – sustiprina tarpusavio meilę. Neretas Joninių akcentas – pirtis, o artėjant vidurnakčiui prasideda šokiai po atviru dangumi.
Joninių šventimas nėra vien linksmybės – tai gilus ryšys su protėviais ir gamta bei bendruomeniškumo jausmas, kuris padeda puoselėti kultūrinį tęstinumą ir stiprina tautinę tapatybę.
Joninių šventimas nėra vien linksmybės – tai gilus ryšys su protėviais ir gamta bei bendruomeniškumo jausmas, kuris padeda puoselėti kultūrinį tęstinumą ir stiprina tautinę tapatybę.
Skirtumai leidžia puoselėti išskirtinumą
Nors Joninės visose Baltijos šalyse švenčiamos panašiai, kiekvienos tautos savitumas atsiskleidžia per specifinius papročius, dažnai susijusius su būrimais ar ateities spėjimu.
Lietuviams ypač svarbi tradicija – ryto rasa. Tikima, kad prausimasis Joninių rytą gydo, o veido nuplovimas rasa dovanoja grožį ir jaunystę. Ne veltui ši šventė anksčiau Lietuvoje vadinta Rasomis – tai buvo gamtai ir gyvybei skirtas ritualinis laikas, kupinas būrimų ir sakralumo.
Lietuvoje merginos iš devynių skirtingų žolynų pina du vainikus: vieną dedasi ant galvos, o kitą naudoja burtams. Jį meta sau per galvą į beržą ar gluosnį, tikėdamos sužinoti, po kelių metų ištekės – skaičiuoja, iš kelinto karto vainikas užsikabins ant šakos.
Latvijoje taip pat svarbi vainikų pynimo tradicija. Moterys pina vainikus iš žydinčių augalų, vyrai – iš ąžuolo lapų, o abiem atvejais naudojami devyni skirtingi augalai. Vėliau merginos susirenka po aukštu medžiu – dažniausiai ąžuolu – į kurį mėto savo vainikus. Taip pat kaip ir Lietuvoje, tikima, kad, kiek kartų reikės mesti, kol vainikas užsikabins ant šakos, tiek metų teks laukti iki vestuvių
Tik Lietuvai būdinga tradicija – vainikų plukdymas vandeniu. Jei merginos ir vaikino vainikai susiliečia, tikima, kad pora netrukus susituoks. Jei vainikas nuplaukia toli, tai laikoma ilgo ir laimingo gyvenimo ženklu.
Latvijoje Joninių išvakarėse skamba senosios līgo dainos, kurių priedainis „līgo, līgo“ girdimas visoje šalyje. Daugelyje regionų šventė tęsiasi iki pat ryto, išryškindama šios nakties ypatingą šviesą. Istoriškai ši šventė Latvijoje buvo vadinama Lyguo, o dainos su tuo pačiu priedainiu buvo dainuojamos dar dvi savaites prieš šventę ir penkias dienas po jos.
Tuo metu Estijoje populiari tradicija Joninių išvakarėse surinkti devynias skirtingas laukines gėles ir padėti jas po pagalve – tikima, kad naktį mergina sapnuose išvys būsimą savo sutuoktinį.
Nepaisant skirtingų papročių, visas tris Baltijos šalis vienija viena paslaptinga tradicija – paparčio žiedo paieška. Sakoma, kad jis pražysta tik Joninių naktį, o jį radusį žmogų lydi laimė ir sėkmė.
Šaltinis: Nyksciai
