Rašytojo Antano Žukausko-Vienuolio vardo diena būdavo švenčiama kasmet. Atsiminimai liudija, kad iš vakaro seserys Kairytės nupindavo ąžuolo šakų vainiką, sutemus paslapčia papuošdavo verandą, o iš ryto ateidavo su gėlių puokšte ir rašytoją pasveikindavo daina. L. Žukauskienė visus vaišindavo pyragu, o A. Vienuolis įpildavo nedidelę taurelę savo gamybos likerio „Trejos devynerios“.
Tradicija švęsti muziejuje Antanines gyvuoja ir mūsų dienomis. Kasmet gražų birželio 13-osios vakarą prisimenamas didysis Anykščių mylėtojas ir populiarintojas Antanas Vienuolis, jo platūs kultūriniai interesai bei šiltas ir nuoširdus žmogiškasis bendravimas. A. Vienuolis asmeniškai pažinojo nemažai XX a. pirmosios pusės dailininkų, su jais bendradarbiavo kultūrinėje spaudoje, ne vieną priėmė savo namuose, kartu keliaudavo po Anykščių kraštą. Ne vienas dailininkas yra kūręs A. Vienuolio portretus, iliustravęs jo knygas, ne vienas yra svečiavęsis vaišinguose Žukauskų namuose. Čia būta skulptoriaus J. Zikaro, dailininkų I. Šlapelio, Leipcigo meno akademijos profesoriaus N. Buche su studentais, artimo A. Vienuolio bičiulio A. Varno, M. Dobužinskio, R. Kalpoko ir kt. Ne vienas dailininkas už svetingą priėmimą padovanodavęs savo darbų – taip pamažu kaupėsi muziejaus dailės fondas.
A. Vienuolio memorialiniame kambaryje yra eksponuojamas puikus A. Vienuolio bičiulio dailininko Leono Katino (1907−1984) paveikslas „Antano Baranausko klėtelė“ (1957). L. Katinas ne kartą lankėsi pas A. Vienuolį – 1956 m. apsilankymą liudija Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugomas paveikslas „Rašytojo Antano Vienuolio sodyba Anykščiuose“. Vienam Antaninių vakarui šis memorialinis peizažas, kuriam būdingas realizmas, paįvairintas impresionizmo ir modernizmo bruožais, vėl atkeliaus ten, kur ir buvo sukurtas – muziejus kviečia aplankyti vieno eksponato parodą, sujungiančią beveik septynias dešimtis metų. O A. Vienuolio sodas tądien vėl pavirs stebuklinga meno gimimo erdve – Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojas, klasikinio realizmo atstovas Donatas Inis su savo studentais bei Anykščių dailės mokyklos mokiniais į savo popieriaus lapus perkels senosios sodybos vaizdą, išvystą panašiu rakursu, bet jau dabartinio jauno žmogaus žvilgsniu.
Visus savo svečius A. Vienuolis kviesdavo aplankyti A. Baranausko klėtelę, su užsidegimu pasakodavo apie jos eksponatus, liudijančius įvairius poeto ir vyskupo gyvenimo etapus ar gausius talentus. Pats mėgęs muziką, rašytojas, pakeldamas klėtelėje saugomą smuikelį, kalbėdavo apie A. Baranausko muzikinius sugebėjimus, apie jo mokėjimą griežti smuiku ar groti gitara. Šį Antaninių vakarą sodyboje irgi skambės A. Baranausko mėgta muzika – susirinkusiųjų laukia programa „Tas švelnus gitaros skambesys“ ir autorinių dainų bei romansų atlikėja Daiva Steponavičienė, sceniniu vardu Rugiaveidė, bei Saulius ir Paulius Steponavičiai. Paulius Steponavičius, Teatro, muzikos ir kino muziejaus restauratorius, ne tik dainuos – jis anykštėnams pristatys unikalius eksponatus iš savo muziejaus rinkinių: XIX a. gitaras, kokiomis galėjo groti ir A. Baranauskas.
Antaninių dieną į muziejų kviečiame ir vaikus: pasidomėti, ką ir kaip piešia dailininkai, iš žolės pasigaminti paukštelį ar su A. Baranausko klėtele bei Anykščių šileliu susipažinti labai netradiciškai – lauke žaidžiant žaidimus ir patiems tampant šilelio gyventojais ar klėtelės saugotojais.
Birželio 13-ąją Muziejus laukia visų anykštėnų, mažų ir didelių, norinčių dviejų didžiųjų mūsų krašto kūrėjų vardines paminėti senojoje A. Vienuolio sodyboje apsuptiems istorijų, kūrybos ir muzikos.
Adelė Bakšienė, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė
SAMSUNG CAMERA PICTURES
Šaltinis: Nyksciai
